Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
COLLEEN A. McCLUSKEY<br />
mà poslinkius XIII a. Turëdama tai omenyje,<br />
dabar aptarsiu Alberto, o po to<br />
Akvinieèio veiksmo sampratas.<br />
Pradëjæs raðyti 1240 m., Albertas tæsia<br />
tradicijà ir mano, kad þmonës veikia<br />
laisvai dël liberum arbitrium. Taèiau jis<br />
prieðtarauja tradicijai teigdamas, kad liberum<br />
arbitrium yra tiek nuo intelekto,<br />
tiek nuo valios skirtinga galia 5 . Pradedant<br />
ankstyviausia ir iðsamiausia analize<br />
veikale De homine, vëliau komentaruose<br />
Sentencijoms ir baigiant vëlesniais<br />
komentarais Aristotelio veikalams, tarp<br />
jø veikalø De anima ir Nikomacho etika 6<br />
kometarais, Albertas daug kartø perþiûrëjo<br />
savo veiksmo sampratà. Veikale De<br />
homine jis teigia, kad veiksmas susideda<br />
ið keturiø þingsniø: pirma, intelekto pasiryþimas<br />
dël galimø veiksmo krypèiø,<br />
antra, valios geismas, treèia, liberum arbitrium<br />
pasirinkimas tarp to, kà siûlo intelektas<br />
arba to, ko trokðta valia (tuo atveju,<br />
jeigu tai skiriasi) ir pagaliau valios<br />
atliekamas konkreèios liberum arbitrium<br />
pasirinktos alternatyvos ágyvendinimas<br />
kaip postûmis veiksmui 7 . Vëlesniuose<br />
veikaluose Albertas modifikavo ðià sampratà<br />
iðmesdamas pradiná valios geismà.<br />
Pasak ðios perþiûrëtos sampratos,<br />
veiksmas susideda ið intelekto apsisprendimo,<br />
liberum arbitrium atlikto pasirinkimo,<br />
ir valios valiojimo. Taèiau<br />
abiem atvejais liberum arbitrium yra galia,<br />
kuri skiriasi tiek nuo intelekto, tiek<br />
nuo valios 8 . Taip pat liberum arbitrium<br />
yra þmoniø sugebëjimas pasirinkti. Èia<br />
nieko nuostabaus, nes Lombardas savo<br />
apibrëþime mini pasirinkimà, numanydamas,<br />
kad pasirinkimas yra liberum arbitrium<br />
veikla.<br />
154 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
Taigi Alberto poþiûris á laisvæ per visà<br />
jo kûrybà reikðmingai keitësi. Veikale<br />
De homine jis teigia, kad þmonës veikia<br />
laisvai tiek todël, kad gali daryti tam tikro<br />
tipo sprendimus, tiek todël, kad gali<br />
rinktis skirtingas gyvenimo kryptis 9 .<br />
Spræsti þmonës gali vadovaudamiesi honestum<br />
sàvoka. Honesta Albertui yra tie<br />
daiktai, kurie savaime vertingi, kuriuos<br />
þmonës vertina dël jø paèiø, kaip paprastai<br />
buvo suvokiama viduramþiais 10 .<br />
Veikale De homine Albertas prieðprieðina<br />
þmones ir neprotingus gyvûnus, kurie<br />
tokio pobûdþio sprendimø daryti negali<br />
11 . Neprotingi gyvûnai tiesiogiai paklûsta<br />
savo geismams. Jie neturi vidinio mechanizmo,<br />
kuris leistø nutraukti procesà.<br />
Jei troðkimas buvo paþadintas, sutrikdyti<br />
neprotingo gyvûno veiksmà gali tik<br />
veiksnys, iðoriðkas to gyvûno juslinio<br />
troðkimo atþvilgiu. Tuo tarpu þmonës<br />
gali ávertinti skirtingas veikimo galimybes<br />
ir iðsiaiðkinti, ar alternatyvos, kurios<br />
juos traukia, ið tikro yra ko nors vertos,<br />
ar jos atitinka jø artimiausius ir tolimus<br />
tikslus. Sugebëdami ávertinti galimas<br />
veiksmø pasekmes honestum poþiûriu,<br />
panorëjæ jie gali pasiprieðinti kilusiam<br />
geismui. Tai rodo, kad paþintiniai sugebëjimai<br />
yra svarbûs tikrinant neþabotus<br />
geismus. Alberto poþiûriu, pats pasirinkimas<br />
yra pirmenybës kuriai nors alternatyvai<br />
atidavimas, ir jis yra kaip troðkimo<br />
galios funkcija 12 . Taigi þmonëms laisvai<br />
veikti padeda tiek jø intelektinës, tiek<br />
troðkimo galios. Pasak Alberto, abu sugebëjimai<br />
yra liberum arbitrium funkcijos.<br />
Vëlesniuose darbuose Albertas modifikuoja<br />
ðià sampratà. Jis iðlaiko pasirinkimo<br />
apibrëþimà, kad tai yra pirmeny-