Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LAIMA MONGINAITË<br />
saulio suvokimas, daiktø duotybës bei<br />
„vidinës patirties“ duotybës sukuria realø<br />
pasaulá, kuris atsiveria tiesioginëje<br />
nefenomenologinëje intuicijoje.<br />
Fenomenologija imanentiniø intencionaliø<br />
iðgyvenimø specifikà atskleidþia<br />
naudodama eidetinæ redukcijà ir<br />
epoche ávykdo ðuolá nuo faktø á jø<br />
esmæ, atsiskleidþianèià intuityviame<br />
stebëjime. Fenomenologinë „ideacijos“<br />
procedûra yra intelektinio patyrimo rûðis,<br />
o ideacijos aktai siejasi su logine<br />
sàmonës struktûra, kuri individualumà<br />
ir atsitiktinumà paverèia bendrybëmis.<br />
„Kur reiðkiasi intuicija, stebinti sàmonë,<br />
atsiveria atitinkamø ideacijø galimybë.“<br />
9<br />
Esmës arba eidetinë intuicija, kaip<br />
teigia E. Husserlis, yra ið principo naujos<br />
rûðies. Empirinë intuicija fiksuoja<br />
pirminius objekto poþymius, duomenis,<br />
kurie „ideacijos“ procese virsta atitinkama<br />
„grynàja“ esme arba eidosu. Tarp iðskirtø<br />
dviejø intuicijø bendra yra tiesioginë<br />
pirminë duotybë. E. Husserlio nuomone,<br />
jeigu galima girdëti tonà, tai intuityviai<br />
ámanoma uþfiksuoti atitinkamà<br />
tono „esmæ“, „savotiðkas esmës akivaizdumo<br />
bruoþas yra tas, kad jis uþèiuopia<br />
vizualumo momentà, nurodantá individualumà….egzistavimà<br />
ko nors individualaus<br />
kaip akivaizdaus“ 10 .<br />
E. Husserlio tyrinëtoja N. V. Motroðilova<br />
intelektinës intuicijos specifikà<br />
parodo per „empirinio“ stebëjimo ir „intelektinio“stebëjimo<br />
skirtumus ir teigia,<br />
kad fenomenologas eina teisingu keliu<br />
susiedamas paþintinæ veiklà su stebëjimu<br />
ir pripaþindamas tai, jog dël tiesioginës<br />
intuicijos objektas pateikiamas sà-<br />
150 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
monei ne kaip iðgyvenimo dalis, o kaip<br />
„idealumas“.<br />
Fenomenologinë nuostata dëmesá nukreipia<br />
á individualià sàmonæ ir, naudodama<br />
fenomenologines procedûras, paverèia<br />
tyrinëjimo objektu. Taèiau fenomenologinës<br />
procedûros prasmingos tik<br />
tada, kai iðmokstama „redukuoti“ individualià<br />
sàmonæ, o jos srautas paverèiamas<br />
„fenomenais“, kai visiðkai pasitikima intuityvia<br />
savistaba. E. Husserlio pirminis<br />
sumanymas buvo paèios sàmonës ir jos<br />
bendrøjø „esminiø“ struktûrø analizë, o<br />
jo mokiniai ir pasekëjai fenomenologiná<br />
metodà interpretavo plaèiau – bûtent<br />
kaip intuityvø stebëjimà, „esmës áþvelgimà“.<br />
E. Husserlis ir jo mokiniai pabrëþdavo<br />
intuicijos áþvalgø universalumà.<br />
Fenomenologiniø procedûrø taikymas<br />
ir jø paskirtis yra savitas sàmonës<br />
formavimas, konstravimas, dël kuriø<br />
sàmonë pati savyje ima „skleistis“. Fenomenologinis<br />
metodas ir jo procedûros,<br />
kalba E. Husserlis, gràþina pasitikëjimà<br />
intuityviu stebëjimu, visada veikianèiu<br />
sàmonëje. Autorius prieðtaravo<br />
teiginiui, kad bendrybës ir visuotinybës<br />
yra abstrahavimo proceso rezultatas.<br />
Vienintelá teisingà bûdà surasti bendrybes<br />
jis manë esant stebëjimo procesà,<br />
kai tuo pat metu gaunamas: (1) bendrinis<br />
objektas, esmë ir (2) ásitikinimas,<br />
akivaizdumas to, kad áþvelgtas bûtent<br />
bendrinis objektas.<br />
Pasitikëjimas tiesioginëmis intuicijos<br />
áþvalgomis leidþia suprasti sàmonës<br />
srauto „fenomenus“. Jeigu yra kas nors<br />
suvokiama „èia, dabar“ ir bûtent „ðis“<br />
objektas, tai visiðkai pasitikima ðio reiðkinio<br />
autentiðkumu ir tikrumu.
Change language