Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

TOMAS AKVINIETIS
pagrindiniø teiginiø [taikymà] iðplësti uþ patyrimo ribø, tai atsiranda b e r gþdþiai iðvedþiojantys
teiginiai, kurie nei gali tikëtis patvirtinimo patyrimu, nei turi bijoti jo paneigimo; kartu kiekvienas ið jø ne
tik pats savaime neprieðtaringas, bet netgi proto prigimtyje randa savo bûtinumo sàlygas, tik, nelaimei, ir
prieðingas teiginys turi tokius pat svarbius ir bûtinus pagrindus bûti priimtas“ 8 . Tokios teiginiø poros vadinamos
antinomijomis. Jos yra ne pramanytos, o þmogaus proto prigimties pagimdytos. Pirmàjà ið savo
garsiøjø keturiø grynojo proto antinomijø Kantas Prolegomenuose suformulavo ðitaip:
162 LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
“Tezë:
Pasaulis turi p r a d þ i à (ribà) laike ir erdvëje.
Antitezë:
Pasaulis laike ir erdvëje b e g a l i n i s“ 9 .
Tezë ir antitezë – tai du prieðingi atsakymai á klausimà, ar pasaulis amþinai buvo. Tiesa, jose kalbama
apie pasaulá ne tik laiko, bet ir erdvës atþvilgiu, o Akvinietis daugiausia dëmesio skiria laikui 10 .
Taèiau pati aristotelinë-tomistinë laiko kaip judëjimo skaièiaus samprata suponuoja erdvæ ir tai atsiskleidþia
Akvinieèio atsakyme á ketvirtàjá argumentà: „vietos arba erdvës nebuvo, kai pasaulio nebuvo“. Laikà
ir erdvæ Akvinietis subordinuoja judëjimui ir judëti galintiems daiktams: nëra judëjimo – nëra laiko;
nëra judëti galinèiø daiktø – nëra erdvës. Todël jis sako, kad jeigu kalbama apie erdvæ ir laikà iki pasaulio
atsiradimo, tai kalbama ne apie tikruosius, o tik apie ásivaizduojamuosius erdvæ ir laikà. Kitaip
tariant, galima ásivaizduoti erdvæ ir laikà esant anksèiau uþ pasaulio pradþià, bet klaidinga manyti, kad
jie tada buvo realiai.
Mintis, kad laikas ir erdvë atsirado kartu su pasauliu, o ne pasaulis – laike ir erdvëje, labai sena. Jà
minëjo Augustinas ir net Seneka. Vis dëlto tik Einsteino reliatyvumo teorija suteikë jai moksliná respektabilumà.
Ðitaip toji idëja atëjo á dabartá, tarsi patvirtindama, kad idëjos nesensta ir nemirðta, bet þmonës
jas tai pamirðta, tai vël prisimena.
Aristotelio Topikos ir ypaè Kanto Grynojo proto kritikos fone màstant apie anksèiau nagrinëto ir
toliau pateikto Teologijos sumos teksto turiná, nelieka abejoniø, kad á klausimà, ar gali bûti árodyta begalinë
arba baigtinë pasaulio trukmë, Akvinieèio pateiktas atsakymas – tik prigimtinio proto ribose –
yra agnostiðkas; anapus tø ribø – dogmatiðkas.
Literatûra ir nuorodos
11 Akvinieèio laikais buvo paplitusi nuomonë (jos
ðaltinis – Biblijos tyrinëjimais pagrásti apskaièiavimai),
kad pasaulis buvo sukurtas maþdaug
prieð 5000 arba 7000 metø. XX amþiuje, remiantis
Einsteino reliatyvumo teorija, buvo apskaièiuota,
kad þmonëms paþástama Visata atsirado
prieð 10 arba 15 milijardø metø; Þemë
ið kosminiø dulkiø pradëjo formuotis prieð 4,5
milijardø metø. Geologinis jos amþius nustatomas
pagal seniausiø uolienø amþiø ir siekia 3,9
milijardø metø.
12 Þr. S.Th., I, q.1.
13 Katalikø Baþnyèios Katekizmas. – Kaunas, Tarpdiecezinë
katechetikos komisijos leidykla, 1996,
p. 68.
14 Ðiø skyriø vertimas publikuotas þurnale Logos,
Nr. 28.
Gintautas VYÐNIAUSKAS
Kultûros, filosofijos ir meno institutas
15 Tomas Akvinietis. Apie pasaulio amþinumà, vertë
Saulius Drazdauskas. – Naujasis Þidinys-Aidai,
Nr.11, 1999, p. 9.
16 Ten pat, p. 10.
17 Apie tai Voltaire’as raðo: „Dievo kûrinys – pasaulis,
kad ir kaip jis atrodytø, yra toks pat amþinas,
kaip ir pats Dievas, panaðiai ðviesa yra tokia
amþina, kokia amþina Saulë ir amþinas maistas,
kokie amþini gyvûnai. ...Ið tiesø, ar ámanoma
ásivaizduoti kà nors prieðtaringesnio negu ið
esmës veiklià esatá, kuri ne visada veiktø? ...Protingas
pirmasis pradas nieko nedaro be pagrindo:
niekas negali egzistuoti be pirmesnës ir bûtinos
prieþasties. Toji pirmesnë ir bûtina prieþastis
visada buvo, vadinasi, Visata visada buvo. Èia
mes svarstome tik filosofiðkai, nes mums nepavyko
iðgirsti tø, kurie kalba Apreiðkimo ákvëpti“.