Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VALDAS PRUSKUS<br />
52<br />
ba galimybe jomis pasinaudoti siekiant<br />
savø tikslø. Savo ruoþtu paèiø gërybiø<br />
gausa priklauso ir nuo vartotojø skaièiaus,<br />
kurie nori jomis pasinaudoti (t. y.<br />
kiek þmoniø tø gërybiø nori). Jeigu rinkoje<br />
nëra pakankamai þmoniø, kurie norëtø<br />
ásigyti tas gërybes, tai negalima kelti<br />
ir jø kainos. Varþybos dël gërybiø prasideda<br />
tada, kai vienas individas ima<br />
suvartoti gërybiø daugiau negu kiti.<br />
Tuomet gërybiø vertë (jø vartojamoji<br />
vertë) pakyla tiek, kiek þmogus pajëgus<br />
uþ jas sumokëti, jeigu nori tà vertybæ turëti<br />
ir jà vartoti . Taip prasideda varþybos<br />
dël gërybiø.<br />
Tuo tarpu bendrai valdomos gërybës,<br />
atvirkðèiai, negali patekti á konkurencijos<br />
laukà, nes jø suvartojimas yra<br />
grieþtai reglamentuotas, o individo<br />
egoizmas paþabotas atitinkamomis visagalës<br />
valstybës palaimintomis socialinio<br />
gyvenimo normomis (prisiminkime<br />
„realaus socializmo“ praktikà).<br />
Neiðskirtinumas. Rinka yra dëmesinga<br />
ir rûpestinga institucija. Rinka pateisina<br />
ir kreipia þvilgsná pirmiausia á protingus<br />
individo troðkimus, kurie leidþia<br />
pasiekti rezultatà – apèiuopiamas gërybes.<br />
Taip rinka savaip kreipia þmogaus<br />
dëmesá á materialiniø gërybiø (pinigø,<br />
prekiø) ásigijimà. Savo ruoþtu taip skatinami<br />
prekiø mainai. Jie galimi todël,<br />
kad þmonës nori ir rinka juos nuolat<br />
skatina ásigyti vis naujø prekiø. Rinka<br />
nedaro jokio skirtumo tarp bûtiniausiø<br />
prekiø þmogui ir tarp nebûtinø, nors ir<br />
trokðtamø prekiø. Taigi rinkai svarbu,<br />
jog egzistuoja visuomenëje troðkimas,<br />
noras turëti tà prekæ, ir tà troðkimà ji<br />
privalo patenkinti. <strong>Kai</strong>p matome, rinka<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
nevykdo jokios diskriminacijos þmoniø<br />
poreikiø atþvilgiu: ji vienodai pasirengusi<br />
tenkinti ir bûtiniausius poreikius, ir<br />
nebûtinus, bet ypatingus, bûdingus tam<br />
tikrai þmoniø grupei, nors moraliniu<br />
poþiûriu visuotinai nepriimtinus (pvz.,<br />
prekyba preparatais ir neáprastomis<br />
priemonëmis, skatinanèiomis seksualumà<br />
ir pan.).<br />
Nesuinteresuotumas. Rinka gina individo<br />
teisæ laisvai ir netrukdomai gauti<br />
prekæ ir visai nesidomi tos prekës reikalingumu,<br />
tikslingumu bei vertingumu<br />
þmogui. Rinkai nesvarbu, kaip þmogus<br />
pats tà ágytàjá daiktà vertina (jeigu perka,<br />
tai kartu parodo, kad ðis daiktas jam<br />
yra ir reikalingas, ir vertingas). Rinkai<br />
svarbiausia patenkinti ðá þmogaus pasirinkimà.<br />
Svarbu ir tai, kad prekë bûtø<br />
áperkama. Kitaip tariant, rinkos uþdavinys<br />
– nesvarstyti, kokià vertæ turi prekë,<br />
daiktas ið tiesø, o já pateikti ir pasiûlyti<br />
potencialiam vartotojui prieinama kaina<br />
ir tinkamomis sàlygomis.<br />
Orientacija á konkretø rezultatà. Rinkai<br />
svarbu, kad þmogaus poreikis bûtø patenkintas,<br />
t. y. kad jis galëtø realiai ásigyti<br />
norimà daiktà. Vartotojas neturi didelës<br />
átakos gaminant prekæ. Taèiau jo<br />
balsas turi lemiamà átakà tada, kai ðis<br />
vartotojas tampa potencialiu pagamintos<br />
prekës pirkëju. Nupirkus daiktà pripaþástama,<br />
jog jis visiðkai atitinka vartotojo<br />
poreikius. Tik tada jis tampa ekonomine<br />
gërybe.<br />
Taigi galima sakyti, jog daiktas tampa<br />
ekonomine gërybe, jeigu jo gamyba,<br />
paskirstymas ir turëjimas remiasi penkiomis<br />
anksèiau minëtomis normomis ir<br />
to daikto vertë gali bûti visiðkai panau-