Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
RECENZIJA<br />
tyvistinæ menotyrà, A. Andrijauskas prisidëjo<br />
prie to, kad jo veikalai bûtø verèiami<br />
á lietuviø kalbà. J. Baltruðaitis já þavi<br />
plaèia humanitarine erudicija, dëmesiu<br />
marginalinëms problemoms. Pagrindiná<br />
J. Baltruðaièio pranaðumà prieð kitus<br />
komparatyvistinës menotyros atstovus<br />
autorius áþvelgia jo metodologiniame nuoseklume<br />
ir sugebëjime pagrásti savo tezes<br />
iðkalbinga vaizdine medþiaga. Pastaruoju<br />
metu analitinës, empirinës menotyros<br />
ðalininkai J. Baltruðaitá kritikuoja ir<br />
vadina pernelyg romantiðku tyrinëtoju,<br />
kurio teiginiai yra nemoksliðki ir pasenæ.<br />
Taèiau J. Baltruðaièio ánaðas á menotyrà<br />
abejoniø nekelia, o jo veikalai atrodo vis<br />
dar nepraradæ aktualumo – jie tebëra<br />
skaitomi ir verèiami á ávairias kalbas. Tad<br />
A. Andrijausko tekstas apie J. Baltruðaitá<br />
dþiugina ir teikia vilties, kad meno ir<br />
kultûros tyrinëtojai nepamirð ðios talentingos<br />
asmenybës ir pritaikys jo áþvalgas<br />
savo tyrinëjimams.<br />
„Kultûros, filosofijos ir meno profiliai“,<br />
kaip ir ankstesnieji A. Andrijausko<br />
veikalai, liudija jo ypatingà domëjimàsi<br />
Tolimøjø Rytø kultûromis ir komparatyvistine<br />
problematika. Autoriø labiausiai<br />
domina tie nagrinëjamø Vakarø kultûrologø,<br />
filosofø, menininkø kûrybos ir intelektualinës<br />
biografijos faktai, kurie liudija<br />
(arba leidþia átarti) orientalistines átakas.<br />
A. Andrijauskà domina ir Vakarø filosofø<br />
idëjinë giminystë Rytø filosofinëms<br />
mokykloms, daþniausiai daoizmui,<br />
èan, dzen. Ávairios Rytø màstymo tradicijø<br />
átakos Vakarø filosofijai nuolat pabrëþiamos,<br />
kartais jos pernelyg sureikðminamos.<br />
A. Andrijauskas netgi linkæs<br />
ðias átakas sàmoningai hiperbolizuoti.<br />
Tokiu bûdu jis siekia atkreipti dëmesá á<br />
220 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
vis dar nepelnytai ignoruojamas Rytø<br />
tautø kultûras, ragina atsisakyti eurocentristiniø<br />
nuostatø. „Tekste, – teigia pratarmëje<br />
autorius, – ryðki reakcija prieð<br />
Lietuvos moksle ir aukðtuosiuose mokyklose<br />
vyraujanèià eurocentristiniø<br />
nuostatø kupinà mokymo sistemà.“ Bûtent<br />
ðià sistemà jis atkakliai griauna daug<br />
metø, supaþindindamas skaitytojus su<br />
neeuropinëmis civilizacijomis, dëstydamas<br />
ávairius kursus apie Rytø kultûras,<br />
ruoðdamas neeuropiniø civilizacijø specialistus<br />
ir pan. Taigi ir ðitame veikale<br />
nuolat iðryðkinama Rytø màstymo tradicijø<br />
reikðmë, pabrëþiama jø átaka Vakarø<br />
filosofijai ir menui. Susipaþinusiems su<br />
gausia A. Andrijausko kûryba, nëra paslaptis,<br />
kad panaðios metodologinës pozicijos<br />
jis laikësi ir ankstesniuosiuose<br />
darbuose. Galbût kartais dël to kenèia<br />
veikalø objektyvumas, taèiau, manau, tai<br />
anaiptol nesumenkina jø vertës. Atvirkðèiai<br />
– tai, kad knygoje nuolat jauèiamas<br />
pabrëþtinai subjektyvus, ieðkantis savo<br />
egzistencinës tiesos autoriaus þvilgsnis,<br />
liudija, kad ji yra paraðyta brandaus, savo<br />
poþiûrá ir nuomonæ turinèio filosofo.<br />
Neturëtume pamirðti, kad filosofija nuo<br />
kitø mokslø skiriasi tuo, jog joje individuali<br />
kalba ir subjektyvus þvilgsnis yra<br />
ne tik toleruojami, taèiau netgi pageidautini.<br />
Subjektyvumo „nuodëmæ“ galime<br />
inkriminuoti kone visiems filosofams,<br />
kurie nesitenkino savo pirmtakø ir amþininkø<br />
idëjø perpasakojimu, bet pasiryþo<br />
skelbti savàsias mintis ar interpretacijas.<br />
Todël vienus kaltiname vienpusiðku optimizmu,<br />
kitus – totaliu pesimizmu, o<br />
dar kitus – skepticizmu, (i)racionalizmu,<br />
(azio)eurocentrizmu ir pan. Ðiø „nuodëmiø“<br />
skaièiø galima bûtø vardyti ir to-