Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
DAIVA CITVARIENË<br />
bëra ámanomas negatyvus, prieðtaraujantis<br />
santykis su átvirtinta sistema, tad,<br />
nepaisant neutralaus filosofo poþiûrio,<br />
jo analizë áveikiama pozityvaus màstymo<br />
galios. Filosofijoje dominuojantis pozityvizmas,<br />
pasak autoriaus apibrëþimo,<br />
yra kova su „metafizika, transcendentalizmu<br />
ir idealizmu kaip obskurantiðku<br />
ir regresyviu màstymo bûdu“ (Marcuse,<br />
1966, p. 171). Filosofija virsta teigiamu<br />
màstymu, pasmerkianèiu nepozityvià<br />
mintá kaip grynà spekuliacijà ir fantazijà.<br />
Metafizinë dimensija, buvæs autentiðkas<br />
racionalios minties ðaltinis, tapo<br />
„iracionali“ ir „nemoksliðka“. Atsisakiusi<br />
teoretizavimo, hipotetiðkø svarstymø,<br />
aiðkinimø, nuskurdusi filosofinë kalba<br />
tenkinasi tik apibrëþimu. Analitinës filosofijos<br />
metodas izoliavo kritinæ analizæ,<br />
nes joje universalios sàvokos supinamos<br />
su kasdienës kalbos sàvokomis,<br />
universalus platesnis kontekstas, suteikiantis<br />
kalbai prasmæ, pozityvistinëje<br />
analizëje uþleido vietà buitinei patirèiai.<br />
Tokiu bûdu pozityvistinë filosofija sukuria<br />
savarankiðkà pasaulá, uþdarà visø iðorës<br />
faktoriø. Suvokiamas pasaulis tëra<br />
apribota patirtis, kurioje iðgyvenimai<br />
yra duoti, o veiksmai – vienmaèiai ir manipuliuojami.<br />
Toks „kupiûruotas“ empirinis<br />
pasaulis tampa pozityvaus màstymo<br />
objektu. Pozityvistinës filosofijos<br />
metodas griauna pasitikëjimà arba „iðverèia“<br />
tas idëjas, kurios galëtø atskleisti<br />
represyvià ir iracionalià nusistovëjusios<br />
tvarkos struktûrà, t.y. kritinë mintis<br />
transformuojama á pozityvø màstymà.<br />
Terapeutinis filosofinës analizës pobûdis<br />
nukreipiamas á gydymà nuo iliuzijø, neþinomybës,<br />
neiðsprendþiamø másliø ir<br />
112 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
klausimø. Pozityvistinë kritika, atskirdama<br />
sritis, kuriose „leidþiama“ nekonkreti,<br />
miglota, netgi prieðtaringa mintis ir<br />
kalba, ypaè efektyviai apgina vyraujantá<br />
diskursà nuo nepageidaujamø idëjø,<br />
nes „poetinë“ ar „metafizinë“ tiesa „neturi<br />
pakankamo svarumo“. Ði „dvigubos<br />
tiesos“ doktrina aprobuoja melagingà<br />
sàmonæ paneigdama transcendentinës<br />
kalbos svarbumà“ ir deklaruoja visiðkà<br />
„nesikiðimà“ (Marcuse, 1966, p. 175).<br />
Norint áveikti vyraujanèio diskurso<br />
totalitarizmà, Marcuse’s manymu, reikalinga<br />
metakalba, priverèianti átvirtintà<br />
kalbà atskleisti tai, kà ji maskuoja ar paðalina.<br />
Metakalba, tapusi vyraujanèios<br />
kalbos dalimi, tyrinëdama teksto sintaksæ,<br />
gramatikà ir þodynà ir sugretindama<br />
jà su platesniu kontekstu (pvz., su literatûrine<br />
tradicija) gali atskleisti visà moralinæ<br />
ar politinæ sistemà. Taèiau tokiai<br />
analizei, termino ar formos prasmës<br />
plëtojimuisi reikalingas daugiamatis fonas,<br />
kuriame bet kuri reikðmë turi keletà<br />
susipynusiø, antagonistiniø „sistemø“.<br />
Tokia reikðmës socialinës sistemos<br />
analizë gali iðlaisvinti mintá ið vyraujanèio<br />
diskurso vergijos, nuðviesti ávaizdþio<br />
negatyvumà ir parodyti jo alternatyvas.<br />
Taigi filosofijos ideologinës pastangos,<br />
autoriaus manymu, gali bûti ið<br />
tiesø terapeutinës – parodyti tikrovæ tokià,<br />
kokia ji yra.<br />
Kalbëdamas apie átvirtintos sistemos<br />
alternatyvos galimybes, Marcuse akcentuoja<br />
bûtinybæ siekti laisvos sàmonës.<br />
Laisvë ir negatyvaus màstymo tiesa, jo<br />
manymu, pagrindà ágyja tik kovojant<br />
prieð átvirtintà sistemà. Tik suvokus save,<br />
sàlygas ir procesus, veikianèius vi-