Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
suomene kaip visuma“ (Marcuse, 1966,<br />
p. 10). Taigi „vidinë“ sàmonës dimensija,<br />
kurioje gali uþgimti negatyvus, kritinis<br />
màstymas, pasiprieðinimas átvirtintam<br />
status quo, iðnyko.<br />
Ideologijos iðtirpimas realybëje reiðkia,<br />
jog ideologija ima pati save reprodukuoti.<br />
Gamybinio aparato produktai<br />
ir paslaugos kartu perduoda atitinkamas<br />
nuostatas, áproèius bei emocines reakcijas,<br />
teigiamai nuteikianèias gamintojø,<br />
o kartu ir visos sistemos atþvilgiu.<br />
„Gero gyvenimo“ bûdas, tapæs pasiekiamu<br />
didþiajai visuomenës daliai, trukdo<br />
vykti kokybiniams pokyèiams; ásitvirtinæs<br />
vienmaèio màstymo ir elgesio modelis<br />
atmeta arba sumenkina idëjas bei siekius,<br />
perþengianèius dominuojanèio diskurso<br />
sistemà. Tai nereiðkia, jog vienmatëje<br />
tikrovëje vieðpatauja tik materializmas,<br />
taèiau tokie protesto bûdai nebëra<br />
prieðtaraujantys ar kritiðki, jie tarsi iðtirpsta<br />
pasiûlos gausybëje ir tampa lengvai<br />
suvartojami 2 (Marcuse, 1966, p. 14).<br />
Vertindamas ðiuolaikinës kultûros<br />
bûklæ, Marcuse teigia, jog Vakarø civilizacijos<br />
nesëkmës ir laimëjimai stipriai<br />
keièia „aukðtosios“ kultûros vaidmená.<br />
Filosofas nurodo ne tik aukðtosios kultûros<br />
virtimo masine kultûra procesà, bet<br />
ir tai, kad tikrovë pranoksta (uþgoþia)<br />
kultûrà. Þmogus ðiandien gali padaryti<br />
daugiau negu kultûros herojai, iðspræsti<br />
neiðsprendþiamas problemas, taèiau kartu<br />
jis „iðdavë viltá ir sugriovë tiesà, slypinèià<br />
aukðtosios kultûros sublimacijoje“<br />
(Marcuse, 1966, p. 65). Kadaise kultûra,<br />
buvusi opozicijoje egzistuojanèiai tikrovei,<br />
ðiandien su ja susilieja, buvæs antagonizmas<br />
iðnyksta, kultûrinës vertybës<br />
átraukiamos á nusistovëjusià santvarkà ir<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
tampa ne tik masinio vartojimo objektais,<br />
bet ir socialiniais instrumentais – kultûros<br />
skleidþiami humanistiniai idealai<br />
virsta árankais kovoje tarp Rytø ir Vakarø,<br />
tad, pasak Marcuse’s, visai nesvarbu,<br />
kad jie prieðtarauja juos parduodanèiai<br />
visuomenei. Menas, politika, religija, filosofija,<br />
sumaiðyti su komercija, tampa<br />
masinio vartojimo prekëmis, praradusiomis<br />
savo tikràjà vertæ.<br />
Tyrinëdamas literatûrà kaip dvasinës<br />
kultûros sritá, Marcuse atkreipia dëmesá,<br />
kad Vakarø kultûros istorijoje visuomet<br />
egzistavo vadinamoji „antroji dimensija“,<br />
prieðiðka, kritiðka nuostata<br />
santvarkos poþiûriu, o literatûroje ðis<br />
antagonizmas reiðkësi ne religiniø ar<br />
moraliniø herojø, pusdieviø kûrimu, bet<br />
atvirkðèiai – destruktyviø tipaþø vaizdavimu:<br />
prostituèiø, menininkø, atstumtøjø,<br />
maiðtaujanèiø poetø ir t.t. Ðiuolaikinëje<br />
visuomenëje ðie personaþai neiðnyko,<br />
bet ið esmës pasikeitë – jie nebëra kitokio<br />
gyvenimo ávaizdþiai, tik keistuoliai,<br />
tarnaujantys ne nusistovëjusios santvarkos<br />
kritikai, bet prieðingai – jos patvirtinimui.<br />
Ðiandien sunaikintas tradiciniø<br />
vaizdiniø destruktyvus turinys –<br />
jø tiesa. Meno sritá átraukiant á naujà<br />
kontekstà, panaikinamas jos antagonistinis<br />
turinys, iðtirpdomas skirtumas tarp<br />
dviejø skirtingø lygmenø – dvasinio,<br />
„aukðtesniojo“, ir materialiojo. „Naujasis<br />
totalitarizmas kultûros srityje pasireiðkia<br />
harmonizuojanèiu pliuralizmu,<br />
kai patys prieðtaringiausi darbai ir tiesos<br />
taikiai koegzistuoja abejingume“<br />
(Marcuse, 1966, p. 70).<br />
Magiðka meno galia slypi tik jo neigianèioje<br />
pozicijoje. Taèiau ðiuolaikinës<br />
visuomenës technologinë tikrovë sunai-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
109