Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
is pats nejuda. Taip pirmoji filosofija<br />
Aristoteliui susipina su teologika, nejudanèio<br />
judintojo apmàstymu. Heideggeris<br />
apsiriboja Dasein analize, kuri bûtá<br />
traktuoja kaip laikiðkà, o kartu atvirà pasauliui<br />
ir kitam esiniui. Kas sieja ðá antimetafiziná<br />
egzistencializmà su Aristotelio<br />
teologika ar net Tomo Akvinieèio<br />
teologija?<br />
Þmogaus egzistencijos projektas, pasak<br />
Heideggerio, skleidþiamas kaip hermeneutinis<br />
atvirumas pasauliui. Taèiau<br />
pasauliðkas buvimas (In-der-Welt-Sein)<br />
galimas suprasti tik kaip visuminë (ganze)<br />
struktûra. Èia-bûties visumà nustato<br />
þmogaus bûties laikiðkumas. Mirtingumas<br />
neatsiejamas nuo þmogaus buvimo,<br />
kuriam bûdingas baigtinis egzistavimas.<br />
Mirtis – tai pasauliðkai sutinkamas<br />
ávykis, kuriuo èia-bûties visuma<br />
nepasiekiama, nes prarandama „èia“ ir<br />
„dabar“, kurie nebeiðkyla ateities perspektyvoje.<br />
Taèiau tai ávykis, kuris mus<br />
iðtinka kiekvienà autentiðkà akimirkà,<br />
atverianèià ateities siekius ir jø atþvilgiu<br />
– praeities prasmæ. Ðia poþiûriu mes<br />
mirðtame kiekvienà egzistenciná akimirksná,<br />
teikiantá gyvenamàjà visumà,<br />
kuri vis perþengiama mirties artumo<br />
akivaizdoje. Todël mirtis – saviðkiausia<br />
(eigenste) neapeinama galimybë, ypatinga<br />
(ausgezeichnete) prieðstata, kuriai èiabûtis<br />
atsiveria rûpesèiu. Ði galimybë<br />
duota drauge su egzistencija. Tiesa, ji<br />
paslëpta neautentiðkoje das Man praeinumoje.<br />
Jos atskleidimo ávykis, kuris<br />
kartu priartina egzistencinæ tiesà, iðtinka<br />
akimirksniu. Tai savo pasauliðkos<br />
bûties visumos tragiðkas suvokimas, o<br />
kartu ir atviro sambûvio atpaþinimas.<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
Tai horizontali kreiptis: supratimo dabarties<br />
akimirksniu iðkyla pasaulio vienis,<br />
kuris nukelia á begaliná horizontà.<br />
Taigi Heideggeriui pasaulis taip pat<br />
transcendentiðkas, nors ir horizontaliai.<br />
Transcendencijà jam suteikia sambûvio<br />
atvirumas, kuris, susiliejæs su kitos tragiðkos<br />
èia-bûties atvirumu, be galo iðpleèia<br />
egzistencijos projektà. Todël savo<br />
marumo atpaþinimas – dosnus: jis teikia<br />
atvirà sambûvá pasaulyje. Drauge tai leidþia<br />
atskleisti egzistencinæ tiesà ir rûpintis<br />
þmogiðkuoju pasauliu, vadinasi,<br />
puoselëti dorà. Taip egzistencinio atpaþinimo<br />
ávykiu akimirksniu iðkyla þmogiðkoji<br />
doros ir tiesos visuma. Ðià visumà<br />
priartina iðtara (Aussage), supratimo<br />
ir vertinimo riðlumas (Verbindlichkeit). Iðtara<br />
– kalbos figûra – atidengia egzistencinæ<br />
tiesà atverdama esiná sambûviui<br />
pasaulyje. Todël tai – pasauliðkas parankumas<br />
(innerweltlich Zuhandene). Taip iðtara<br />
kalbos ávykiu priartina daiktus, horizontaliai<br />
iðplësdama þiûrà tiek, kad<br />
laikiðkojo pasaulio visuma susieja tiesà<br />
ir dorà. Tai leidþia vëlyvajam Heideggeriui<br />
teigti, kad kalba – bûties namai<br />
(Heidegger, 976b).<br />
Vëlyvajam Heideggeriui poetinë iðtara<br />
padeda atpaþinti mûsø pakeleivystæ<br />
myriop, o kartu dosniai atveria pasaulá<br />
tragiðkiems supratimo ávykio dalyviams.<br />
Kartu poetinë iðtara – poezijos<br />
ir filosofijos sàlyèio vieta. Antai vakarëjimo<br />
akimirksnis, kuriuo palydima diena<br />
ir metø laikas, iðreiðkia mirtingojo<br />
lemtá jam prarandant save, t.y. bûnant<br />
pakeliui á mirtá (Heidegger, 1997). Taèiau<br />
ði tragiðka pakeleivystë, palydima<br />
varpø gausmo, yra ir gráþimas namo,<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
63
Change language