Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
RITA ALEKNAITË-BIELIAUSKIENË<br />
matis atliko daug eksperimantø, kuriais<br />
ðeðtajame XX a. deðimtmetyje buvo patvirtinta,<br />
kad þmogaus embrionas geba<br />
girdëti garsus. Nustatyta, kad motinos<br />
balsas besivystanèiam vaisiui yra nematomas<br />
ryðys su pasauliu ir esminis maitinimosi<br />
stimuliatorius. A.Tomatis árodë,<br />
kad garsinë erdvë, kurioje yra embrionas,<br />
labai spalvinga. Egzistuoja ávairûs<br />
vidiniai triukðmai, girdëti limfos judëjimas,<br />
ðirdies ritmas. Ritminis motinos<br />
kvëpavimas primena tolimà banguojanèio<br />
vandenyno garsà. Á tokià garsinæ<br />
erdvæ ásilieja motinos balsas. A. Tomatis<br />
ðià erdvæ lygina su Afrikos prerijø<br />
garsais. Naujagimis reaguoja á motinos<br />
balsà, kuris jam paþástamas. Manoma,<br />
kad nutrauktas toks auganèio embriono<br />
ir motinos garsinis kontaktas gali tapti<br />
vaiko nagalavimø prieþastimi. Po daugelio<br />
eksperimentø A. Tomatis priëjo iðvadà:<br />
vaiko nervø sistema pasirengusi<br />
iððifruoti ir stabilizuoti tas struktûras ir<br />
ritmus, kurie tampa bendravimo su visuomene<br />
pagrindu 9 .<br />
Nata ákûnijama garse. Jis, atrodytø,<br />
bekûnis, pralekiantis laike. Ne kiekvienas<br />
þmogus spëja sàmoningai já fiksuoti.<br />
Tik muzikos meno kûniðkumà (visible<br />
speech) tirianèiose laboratorijose (pvz.,<br />
IRCAM) garsà galima pamatyti kompiuteriø<br />
monitoriuose, fotografuoti, keisti jø<br />
parametrus. „Pagrindinë notacijos funkcija<br />
– uþtikrinti komunikacijà tarp veiklos<br />
subjektø, kurie gali bûti atskirti vienas<br />
nuo kito erdvës („geografiniu”) ir<br />
laiko („istoriniu”) atþvilgiais. Kiekvienas<br />
muzikinio teksto elementas – natos, þodiniai<br />
prieraðai, specifiniai konkretaus<br />
kompozitoriaus vartojami þenklai ir pa-<br />
198 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
naðiai – turi konstantinæ reikðmæ, kurià<br />
jiems suteikia autorius. Tradicinë muzikinë<br />
notacija nurodo, koks yra kiekvieno<br />
atskiro garso aukðtis, trukmë, dinaminis<br />
intensyvumas, koks jam bûdingas<br />
artikuliacinis ðtrichas ir panaðiai. Deja,<br />
visa tai pasakytina tik apie kiekvienà atskirà<br />
garsà – kûrinio kontekste ðis aiðkumas<br />
dingsta...”, – yra raðæs L.Melnikas<br />
10 . Prapleèiant ðià mintá, galima teigti,<br />
kad net ir prie kiekvienos atskiros natos<br />
paþymëti artikuliaciniai þenklai yra<br />
tik sàlyginiai. Atliekami skirtingo màstymo,<br />
temperamento, techniniø galimybiø,<br />
fantazijos menininkø, net ir skambëdami<br />
atskirai, ne visuminës muzikinës<br />
minties kontekste, kaskart jie ágauna<br />
vis kità atspalvá. Garso charakteristikoms<br />
didelæ reikðmæ turi ne tik atlikëjo<br />
estetinë nuostata, bet ir instrumentas,<br />
kuriuo kûrinys atliekamas.<br />
Tas pats garsà þymintis þenklas (neapsiribojame<br />
tik natos paminëjimu, nes ji<br />
taip pat nurodo konkreèias kultûros epochas)<br />
gali bûti skirtingai traktuojamas<br />
ávairiose kultûrinëse terpëse. Netgi gali<br />
bûti jau pamirðtas dar neþinomas, neiððifruotas<br />
arba kà tik sukurtas. Arnoldas<br />
Schönbergas dar 1923–1924 m. raðë, kad<br />
svarbiausias atlikëjo meno principas –<br />
prisiartinti prie tokios garso charakteristikos,<br />
kurià ásivaizdavo ir þenklais bandë<br />
paþymëti kompozitorius 11 . Galëtume<br />
palyginti kad ir Liudviko XIV-ojo Saulës<br />
dvare skambëjusiø klaviðiniø instrumentø<br />
bei Ludwigo van Beethoveno epochoje<br />
naudotø instrumentø garso charakteristikas.<br />
W. A. Mozarto laikø ir gerokai<br />
vëlesnio – R. Wagnerio orkestro skambesá.<br />
Lygintina ir fortepijono garsà inter-
Change language