Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

MÛSØ AUTORIAI
akademijoje, literatûros teorijos – Vilniaus universitete. Dirba Kultûros, filosofijos ir meno institute jaunesniàja mokslo
darbuotoja. Tyrimø sritis: Bizantijos kultûra, menas, teologija, vienuolinë tradicija.
Faks. +(370 5) 275 1898
Egidijus MAÞINTAS, humanitariniø mokslø daktaras. Gimë 1955 m. Raseiniuose. 1978 m. baigë LÞÛU. 1988 m. baigë
LMA, prof. Z. Paulausko ir prof. V. Daunoro solinio dainavimo klasæ, operos dainininkas. 2003 m. baigë Maskvos akademijà
ir doktorantûrà, prof. B. Pokrovskio ir N. Kuznecovo muzikinio teatro reþisieriaus klasæ. Staþavosi Auburno
universitete (JAV) ir Maskvos kameriniame muzikiniame teatre (Rusijoje), pas vokieèiø reþisieriø P. Konvyèná. Dirbo
Lietuvos, JAV, Rusijos muzikiniuose teatruose. Paskelbë kultûrologiniø straipsniø JAV, Rusijoje, Kanadoje. Nuo 2003 m.
dirba Vilniaus pedagoginiame universitete. Moksliniø interesø sritis: muzikinës-teatrinës kultûros istorija ir ypatumai.
El. paðtas: emazintas@yahoo.com
Colleen McCLUSKEY, humanitariniø mokslø daktarë, profesorë. Gimë 1957 m. Oaklande, California, JAV. 1991 m. baigë
Vaðingtono universiteto filosofijos bakalauro studijas. Po magistrantûros studijø Iowa universitete (JAV) 1997 m. apgynë
filosofijos daktaro disertacijà (Ph. D.). Dirba Seint Luiso universiteto (JAV) Filosofijos fakulteto profesore. Daugelio
straipsniø ir keliø monografijø autorë. Moksliniø interesø sritys: viduramþiø filosofija, etika, logika, feminizmas.
El. paðtas: mcclusc@slu.edu
Laima MONGINAITË, humanitariniø mokslø daktarë. Gimë 1957m. Trakø rajone. 1981 m. baigë Vilniaus universiteto
Istorijos fakultetà. 1982–1986 m. dirbo Kauno technologijos universiteto Filosofijos katedros asistente. 1986–1989
m. Maskvos M. Lomonosovo universiteto Estetikos katedros aspirantë. 1992 m. apgynë filosofijos daktaro disertacijà.
1999–2004 m. dirbo Vilniaus kolegijoje Pedagogikos ir psichologijos katedroje. Nuo 2003 m. dirba Vilniaus Gedimino
Technikos universitete Filosofijos ir psichologijos katedros lektore. Moksliniø interesø sritis: estetika, fenomenologija,
Rytø filosofija, eniologija, egzistencializmas.
El. paðtas: maila@xxx.lt
Nijolë NARBUTAITË, magistrë. Gimë 1975 m. Ðirvintø rajone. 1994 m. ástojo á VU Filosofijos fakultetà. 1997 m. staþavosi
Bochumo universitete (Vokietija). 1998 m. VU apgynë filosofijos bakalauro, 2000 m. – filosofijos magistro laipsná.
Ðiuo metu – Kultûros, filosofijos ir meno instituto doktorantë.
El paðtas: narbutaite@kfmi.lt
Valdas PRUSKUS, habilituotas socialiniø mokslø daktaras. Gimë 1950 m. Vilniuje. Studijavo Vilniaus universitete, Lietuvos
filosofijos, sociologijos ir teisës instituto aspirantûroje. 1985 m. apgynë filosofijos, 1997 m. – habilituoto socialiniø
mokslø daktaro disertacijas. Dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir politologijos bei Vilniaus
pedagoginio universiteto Socialiniø mokslø katedrø profesoriumi. Lietuviø katalikø mokslo akademijos narys,
Tarptautinës konferencijos, globojamos Ðventojo Sosto „Verslo efektyvumas ir solidarumas: vertybiø konfliktas“ dalyvis
ir prelegentas (Italija, 1998). Moksliniø interesø sritys: religijos, politikos, verslo etikos, tarpkultûrinës komunikacijos
ir ðvietimo sociologija. Yra paskelbæs 6 monografijas ir per 130 moksliniø straipsniø.
El. paðtas
Dalia Marija STANÈIENË, humanitariniø mokslø daktarë, docentë. Gimë 1948 m. Palangoje. 1971 m. baigë Vilniaus universiteto
Fizikos fakultetà, 1983 m. apgynë filosofijos daktaro disertacijà. 1976–1988 m. dirbo Vilniaus universiteto
Filosofijos katedroje vyr. dëstytoja. Kultûros, filosofijos ir meno instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, VPU Etikos
katedros docentë, „Logos“ þurnalo vyr. redaktorë, Tarptautinës Tomo Akvinieèio asociacijos (SITA) Lietuvos skyriaus
direktorë. 1993 m. staþavosi Ðv. Tomo Akvinieèio kolegijoje Los Andþele (JAV), 1999 m. – Ðv. Tomo universitete Hiustone
(JAV). 2001 m. gavo Prancûzijos vyriausybës stipendijà ir staþavosi Poitiers universitete (Prancûzija).
El. paðtas: logos@post.omnitel.net
Rûta STATULEVIÈIÛTË, menotyros magistrë. Gimë 1980 m. Kaune. 2002 m. baigë VDU Menø fakultetà ir ágijo menotyros
bakalauro kvalifikaciná laipsná. 2004 m. VDU apgynë magistro darbà „Juozapo Kamarausko kûryba: ikonografinis
ir meninis aspektai“. Moksliniø interesø sritis: ikonografija, dokumentalumo ir meniðkumo santykis, XIX a. II p.–
XX a. I p. Lietuvos dailë.
El. paðtas:
Aivaras STEPUKONIS, magistras. Gimë 1972 m. Kaune. 1991m. baigë Juozo Gruodþio konservatorijà. 1995 m. Stiubenvilio
pranciðkonø universitete (JAV) baigë filosofijos ir teologijos bakalauro studijas. Nuo 1995 m. filosofijos studijas tæsë
Tarptautinëje filosofijos akademijoje Lichtenðteino kunigaikðtystëje, kur 1997 m. apgynë magistro laipsná. Ðiuo metu –
Kultûros, filosofijos ir meno instituto doktorantas.
El. paðtas: astepukonis@centras.lt
Vytis VALATKA, humanitariniø mokslø daktaras. Gimë 1972 m. Vilniuje. 1994 m. baigë Vilniaus universiteto Filosofijos
fakulteto bakalauro studijas, o 1996 m. – magistro studijas. 1996–2000 m. buvo Lietuvos filosofijos ir sociologijos
instituto doktorantas. 2001 m. apgynë daktaro disertacijà tema „Scholastinë logika Lietuvoje XVI a. antrojoje pusëje“.
Nuo 2002 m. – Lietuvos teisës universiteto Valstybinio valdymo fakulteto Filosofijos katedros docentas.
El. paðtas: vitis@centras.lt
Odeta ÞUKAUSKIENË, magistrë. Gimë 1974 m. Kaune. 1997 m. baigë Vytauto Didþiojo universiteto Menø fakuketo magistrantûrà.
Mokslinio darbo kryptys: J. Baltruðaièio menotyra, ðiuolaikinë komparatyvistinës metodologijos plëtra menotyroje,
tarpdisciplininis meno ir kultûros istorijos tyrinëjimø pobûdis. Ðiuo metu Vilniaus dailës akademijos doktorantë,
rengia disertacijà „J. Baltruðaièio ir H. Focillono menotyros koncepcijø lyginamoji analizë“. Raðo ir verèia straipsnius
menotyros klausimais.
Tel. +(370 37) 770 615
224 LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS