Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
TOMAS KAÈERAUSKAS<br />
62<br />
venimà – tiek jo ateitá, tiek praeitá. Gyvenamasis<br />
pasaulis – ðiø fenomenø reiðkimosi,<br />
o drauge mûsø kûrybinës raiðkos<br />
vieta, todël jame subjektas ir objektas neatskirti<br />
gardais. Reiðkiniø átikrovinimas<br />
reiðkia jø átraukimà á mûsø egzistencijà,<br />
kurios ðviesoje ir iðkyla tiesa. <strong>Kai</strong>p tikrovës<br />
ir minties atitikimas ji reikalinga dermës,<br />
kuri nuolat steigiama drauge su egzistenciniu<br />
ateities projektu, verèianèiu<br />
taisyti ir praeities prasminæ visumà. Todël<br />
Husserlis kalba apie gyvenimo teikiamas<br />
asmenines ir visuomenines pataisas<br />
(Korektur), o Heideggeris – apie kintanèià<br />
bûties patirtá, kuri kaskart iðbandoma.<br />
Noezë èia reiðkia nuolatiná derinimà<br />
per iðderinimà, gyvenamosios visumos,<br />
apimanèios ateitá ir praeitá, kûrimà.<br />
Taigi noezë kaip màstymo ir màstinio<br />
dermë dabar apima atvirà egzistenciná<br />
projektà, nurodantá laisvos bûties slëpiná.<br />
Anot Heideggerio, „tiesa reiðkia slypintá<br />
slëpiná (Bergen) kaip buvinio (Seyn)<br />
pamatiná bruoþà (Grundzug)“ (1976c,<br />
p. 201), o màstymas iðkyla ir kaip „ðvelnus<br />
romumas (Gelassenheit der Milde)“ ir<br />
kaip „grieþtas ryþtingumas (Ent-schlossenheit<br />
der Strenge)“, atveriantis tiesà<br />
(1976c, p. 199). Kitaip sakant, màstymas<br />
– noetinis vyksmas, ir saugantis gyvenamàjà<br />
dermæ, ir ryþtingai jà perþengiantis<br />
vardan naujos visumos.<br />
Taigi Heideggeriui taip pat rûpi dermë,<br />
kurios vienas polius – þmogaus pasaulis.<br />
Taèiau kitaip nei Aristotelis ar<br />
juo labiau Tomas Akvinietis bei Platonas,<br />
Heideggeris kito dermës poliaus<br />
neieðko nejudanèiame judintojuje, Dieve<br />
ar amþinojoje idëjoje. Antrasis polius<br />
perkeliamas á ðiapusybæ, nors tai tëra<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
projektuojama þmogiðka visuma, kitaip<br />
sakant, jos dar nëra. Koks egzistencinio<br />
projekto, pagal kurá kaskart ið naujo derinamas<br />
gyvenimas ir vertinama nugyventa<br />
praeitis, realybës statusas?<br />
Heideggeris iðpleèia Aristotelio galimybës<br />
(dynamis) pasaulio sampratà suteikdamas<br />
tikrovës statusà þmogaus tikslams<br />
ir siekiams, t. y. jo projektui (Entwurf).<br />
Nors jis neginèija, kad tiesos vieta<br />
– iðtara, ji iðkyla kaip bûties atvertis (Erschlossenheit).<br />
„Tiesi (wahre) iðtara reiðkia:<br />
ji atveria esiná (Seiende) jam paèiam“<br />
(Heidegger, 1993, p. 218). <strong>Kai</strong>p tai ávyksta?<br />
Esinys, bûdamas atviras pasauliui,<br />
atidengiamas jautrumu (Befindlichkeit),<br />
supratimu ir ðneka (Rede). Tiesa jau glûdi<br />
èia-bûties (Dasein) sandaroje: pasaulin<br />
ámesto esinio projektas (Entwurf) steigiamas<br />
egzistenciniu rûpesèiu. Tarsi oponuodamas<br />
Tomui Akvinieèiui, Heideggeris<br />
teigia, kad amþinosios tiesos nepagrindþiamos<br />
laikiðkàja èia-bûtimi, todël<br />
svetimos þmogaus egzistencijai. Egzistencinë<br />
tiesa iðkyla kaip esinio rûpesèio<br />
ontologinis atvirumas. Atrodo, kad ðios<br />
dvi – teologinë ir egzistencinë – tiesos<br />
sampratos nesuderinamos. Minëjau, kad<br />
tai du pasaulëvaizdþiai: vertikalus ir horizontalus.<br />
Pirmasis, bûdingas Platonui<br />
ir Tomui Akvinieèiui, suponuoja bûties<br />
ir supratimo hierarchijà, o antgamtiðkà<br />
pasaulá laiko pirmine tikrove, á kurià lygiuojasi<br />
þmogaus pasaulis. Antrasis, bûdingas<br />
Heideggeriui, Husserliui ir ið dalies<br />
Aristoteliui, iðkelia atvirà sambûvá<br />
pasaulyje, o þmogaus pasaulá laiko pirmine<br />
tikrove. Tiesa, Aristotelis tuo neapsiriboja<br />
ir Metafizikoje ieðko ðio pasaulio<br />
pamato ir pasaulio judëjimo ðaltinio, ku-