Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ANTANAS ANDRIJAUSKAS<br />
kai judëjimai yra skirtingi ir nepakeièia<br />
vienas kito“ (ten pat, p. 9).<br />
Tikro kûrëjo, màstytojo, menininko,<br />
intelektualo misijà jis, kaip ir didis daoizmo<br />
filosofas Zhuangzi, regi sàmoningoje<br />
ir principinëje prieðprieðoje valdþios<br />
struktûroms – visoms jø apraiðkoms<br />
formoms. Nomadinio tipo màstytojas<br />
ir nuo jo neatsiejamas laisvas, nepriklausomas<br />
nuo ðio pasaulio stipriøjø<br />
nonkonformistinis kûrybingas màstymas<br />
Deleuze’o koncepcijoje turëjo atlikti<br />
ðià laisvam kûrybiðkam þmogui skirtà<br />
misijà. Opoziciðkumas valdþios struktûroms<br />
ir nonkonformizmas jam, kaip ir<br />
Foucault, yra svarbûs màstymo, bûties<br />
ir kûrybos autentiðkumo rodikliai.<br />
Viena pamatiniø situatyviø ir daugiareikðmiø<br />
vëlyvosios Deleuze’o estetikos<br />
kategorijø yra pli, kurios iðversti á<br />
lietuviø kalbà praktiðkai neámanoma.<br />
<strong>Kai</strong>p áprastinë ir daþniausiai vartojama<br />
kasdienëje prancûzø kalboje, ji verèiama<br />
sàvokomis „klostë“, „sulenkimas“. Taèiau<br />
prancûzø kalboje ðios kontekstinës<br />
sàvokos konotacijø laukas yra labai platus,<br />
nes, atsiþvelgiant á kontekstà, ji gali<br />
reikðti sulenkimà, atlenkimà, vokà,<br />
lankstà, áprotá, kirtá (loðiant kortomis),<br />
atspindëjimà, vieno uþdengimà kitu,<br />
ávairiø daliø ir sluoksniø tarpusavio sàveikà,<br />
susipynimà bei daugybæ kitø dalykø.<br />
Beje, „lenkti“ reiðkia áveikti vienmatá<br />
tikrovës suvokimà, màstymà, pasiprieðinimà,<br />
iðryðkinti màstymo judesiø lankstumà,<br />
plastiðkumà, ávairiapusiðkumà, sudëtingumà,<br />
polisemijà ir pan.<br />
Ðià sàvokà Deleuze’as pasitelkia savo<br />
veikale Klostë. Leibnizas ir barokas aiðkindamas<br />
baroko epochos màstymo, estetikos<br />
ir meno principus. Deleuze’as,<br />
126 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
remdamasis H. Wölfflinu, barokinæ estetikà<br />
traktuoja kaip besiskleidþianèià<br />
dviem kryptimis – nerianèià á gelmæ ir<br />
kylanèià á dangiðkas sferas. Grynai barokiniu<br />
elementu èia skelbiamas vaizdiniø<br />
sistemos pasiskirstymas tarsi á du<br />
aukðtus, „atskirtus kloste (pli), kuri skirtingai<br />
„atsispindi“ kiekvienoje ið dviejø<br />
pusiø, reprezentuodama baroko epochos<br />
atradimà par excellence. Jame atsispindi,<br />
kaip pamatysime, kosmoso<br />
transformavimasis á mundus. Tarp tapytojø,<br />
kurie laikomi barokiniais, puikiausiais<br />
ir neprilygstamais, buvo Tintoretto<br />
ir El Greco. O jiems abiem bûdingas<br />
minëtas barokiðkas bruoþas. Pavyzdþiui,<br />
paveikslas „Grafo Orgaso laidojimas“<br />
padalytas horizontalia linija á dvi dalis,<br />
ir apaèioje grupuojasi vienas kità spaudþiantys<br />
kûnai, o virðuje, darydama nepastebimà<br />
vingá, pakyla dvasia, kurios<br />
laukia ðventos monados, – ir kiekviena<br />
ið jø iðsiskiria savitu spontaniðkumu“<br />
(Deleuze, 1988, p. 40).<br />
Glaustai tariant, pli sàvoka, turinti<br />
daugybæ ávairiø prasminiø atspalviø, yra<br />
nukreipta prieð racionalistinei metafizinei<br />
estetikai bûdingà vienmatiðkumà,<br />
tiesmukiðkumà aiðkinant sudëtingus estetikos<br />
ir meno reiðkinius. „Klostë – ne<br />
tik drabuþis, bet ir kûnas, uola, vanduo,<br />
þemë, linija. Baltruðaitis klostæ apibûdina<br />
apskritai kaip „protrûká“, taèiau toká<br />
protrûká, kuriam esant abu atplëðti elementai<br />
atmeta ir aktyvina vienas kità. Ðia<br />
prasme romaniðkà klostæ jis apibûdina<br />
per protrûká – to, kas figûratyvu ir geometriðka,<br />
aktyvavimà“ (ten pat, p. 48).<br />
Bûtent Baltruðaièio iðryðkintas klostës<br />
kaip dviejø skirtingø pasauliø, bûties<br />
modusø, ávairiø formaliø struktûrø
Change language