Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
AIVARAS STEPUKONIS<br />
dvasinio principo, kuris suvienija atskirà<br />
istoriná kuopiná subjektà (tautà, kultûrà,<br />
laikotarpá, tradicijà), ir idëjos kaip<br />
136 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
konkreèios sàvokinës ir kalbinës kategorijos<br />
(þodþio, frazës, teiginio, stilistinës<br />
priemonës).<br />
ARTHUR ONCKEN LOVEJOY (1873–1962)<br />
Ðen bei ten mokslo bendruomenëje<br />
pasigirsta nuomoniø, kad XIX–XX amþiø<br />
sandûroje kûrusiø màstytojø paþiûros,<br />
ákopus á XXI amþiø, neiðvengiamai<br />
tampa atgyvenomis. Tokia nuostata –<br />
gimusi ið slapto pavydo eikliosioms<br />
technologijoms – reiðkiama kaip savaime<br />
suprantamas dalykas be papildomø<br />
paaiðkinimø. Antra vertus, ið televizijos<br />
ekranø ir radijo imtuvø nuolatos girdime,<br />
kaip, reklamuodami gaminius, prekybininkai<br />
gudriai vartoja pasakymà<br />
„laiko patikrintas“, pabrëþdami taikomos<br />
technologijos tradicijà, girdamiesi<br />
sukauptos darbo patirties ilgaamþiðkumu.<br />
Paradoksalu ir, manyèiau, didþiai<br />
humanitarø nenaudai (gëdai?)!<br />
Siekdamas nuodugniau aptarti þanrines<br />
ir paþintines idëjø istoriografijos ypatybes,<br />
rinkausi ne „paskutinio meto ap-<br />
raiðkas“, o „laiko patikrintas vertybes“ –<br />
Arthuro Onckeno Lovejoy’aus kûrybiná<br />
palikimà. Lovejoy’us gimë 1873 m. Berlyne,<br />
Vokietijoje. Bakalaurantûrà baigë<br />
Kalifornijos universitete, Berklyje, magistrantûrà<br />
– 1897 m. Harvardo universitete.<br />
Átakingiausi Lovejoy’aus veikalai<br />
ir straipsniai paraðyti beveik prieð ðimtmetá,<br />
1910–1938 m. dëstant Dþonso Hopkinso<br />
universitete, Baltimorëje, Merilendo<br />
valstijoje, bei iðëjus á uþtarnautà pensijà<br />
ir toliau Baltimorëje kûrybingai tæsiant<br />
mokslinæ veiklà 27 . Savo pastabas<br />
grásiu dviem kone ryðkiausiomis Lovejoy’aus<br />
knygomis – monografija The Great<br />
Chain of Being: A Study of the History of<br />
an Idea (Didþioji bûties grandinë: Idëjos istorijos<br />
tyrimas) ir straipsniø rinktine Essays<br />
in the History of Ideas (Idëjø istorijos<br />
apybraiþos).<br />
IDËJA KAIP ISTORIOGRAFINIO TYRIMO OBJEKTAS<br />
Prisiminkime: vienas þenkliausiø XIX<br />
amþiaus antrosios pusës–XX amþiaus<br />
pirmosios pusës Vakarø istoriografijos<br />
laimëjimø – tai sugebëjimas pripaþinti,<br />
kad þmonijos praeitá verpë daugybë<br />
prieþastiniø gijø, kuriø reiðkimosi mastas<br />
bei átakos laipsnis kaskart buvo kitoks.<br />
Kas buvo lemtingiausia vienu atveju,<br />
kitu galëjo bûti palyginti nereikðminga.<br />
Ûkinës, valstybinës, karinës, ideologinës,<br />
kultûrinës, dorovinës, rasinës,<br />
geografinës, visuomeninës ir kitokio pobûdþio<br />
varomosios jëgos tai dominuodavo,<br />
tai pasitraukdavo á antrà planà,<br />
tarpusavyje sàveikaudamos paèiais painiausiais<br />
bei sudëtingiausiais pavidalais.<br />
Prieþastinis monizmas palengva uþleido<br />
vietà prieþastiniam pliuralizmui, pagal<br />
kurá istorijos audinys mezgasi ið gausybës<br />
átakø, kurios kiekvienu atskiru atveju,<br />
nors ir sudarydamos tam tikrà hierarchijà,<br />
vis dëlto nesudaro pastovios hie-
Change language