Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
savita anomalija. Dauguma viduramþiø<br />
teorijø, tarp jø ir Alberto Didþiojo, apie<br />
þmogaus veiksmus ir jø laisvæ pirmenybæ<br />
atiduoda voliuntarizmui, nes, ðiek<br />
tiek supaprastinus, teigia, jog laisvas<br />
veiksmas kyla ið valios, kuri yra aukðtesnë<br />
uþ intelektà. Akvinieèio teorija yra<br />
ryðki ðios tendencijos iðimtis, nes svarbiausià<br />
vaidmená suteikia intelektui.<br />
<strong>Kai</strong>p bûtø galima paaiðkinti toká iðskirtinumà?<br />
Suprantama, iðkart prisimename<br />
Aristotelá. Aristotelio átaka Akvinieèiui<br />
yra neabejotina ir daþnai manoma,<br />
kad senovës graikai, neturëdami valios<br />
sàvokos, kiek jie apskritai kalbëjo ðia tema,<br />
veiksmø laisvæ priskirdavo intelekto<br />
veiklai 1 . Taèiau ar galima sakyti, kad<br />
Akvinieèio teorijos savitumas visiðkai<br />
paaiðkinamas Aristotelio átaka? Daugelis<br />
filosofø po Akvinieèio liko voliuntaristais,<br />
nors buvo labai dëmesingi Aristotelio<br />
darbams. Ðiame tekste pamëginsiu<br />
panagrinëti ðias problemas. Taèiau<br />
pirmiausia aptarsiu istoriná kontekstà,<br />
kuriame skleidësi ðios teorijos. Trumpai<br />
aptarsiu XIII a. debatø apie laisvæ pobûdá,<br />
po to supaþindinsiu su Alberto ir<br />
Akvinieèio veiksmo teorijomis, pagaliau<br />
aptarsiu jø poþiûriø panaðumus ir skirtumus<br />
ir pateiksiu trumpas iðvadas keliamais<br />
klausimais.<br />
Iki XIII a. vidurio scholastai þmogaus<br />
veiksmo ir laisvës temà nagrinëjo liberum<br />
arbitrium kontekste. Traktatai apie<br />
liberum arbitrium nagrinëja sàlygas, kuriomis<br />
veiksmai gali bûti laisvi. Terminas<br />
liberum arbitrium yra techninis terminas,<br />
nurodantis tai, dël ko þmonës veikia<br />
laisvai. Ðio termino iðtakø galime<br />
ieðkoti Augustino darbuose. Pirmojoje<br />
AKTUALIOJI TEMA<br />
XIII a. pusëje traktatai apie liberum arbitrium<br />
paprastai prasidëdavo iðtrauka<br />
ið Petro Lombardo Sentencijø: „liberum<br />
arbitrium yra proto ir valios sugebëjimas,<br />
kuriuo, padedant malonei, pasirenkamas<br />
gëris, o malonës nesant pasirenkamas<br />
blogis“ 2 . Be kitø dalykø, viduramþiø<br />
akademikai taip pat svarstë, kaip<br />
reikëtø ðá apibrëþimà suprasti. Nors ið<br />
apibrëþimo aiðku, kad tiek intelektas,<br />
tiek valia ið dalies lemia sugebëjimà<br />
veikti laisvai, taèiau buvo karðtai ginèijamasi<br />
dël to, kokiu santykiu intelektas<br />
ir valia sàlygoja laisvà veiksmà.<br />
Apie amþiaus vidurá ðiose diskusijose<br />
ávyko poslinkis. Mokslininkai vis reèiau<br />
kreipësi á liberum arbitrium ir vis<br />
daþniau – á voluntas libera 3 . Ðá poslinká<br />
mes matome Tomo Akvinieèio darbuose.<br />
Veikale De veritate, kurá jis paraðë<br />
apie 1250 m., laisvæ Akvinietis aptaria<br />
vien tik liberum arbitrium terminais. Taèiau<br />
jau veikale Summa Theologiae, iðskyrus<br />
trumpà liberum arbitrium aptarimà<br />
pirmoje dalyje 4 , tas paèias temas, kurios<br />
svarstomos ir De veritate, jis nagrinëja<br />
daugiausia ratio ir voluntas terminais.<br />
Nuorodos á liberum arbitrium iðsibarsèiusios<br />
po visà prima secundae pradþià, taèiau<br />
svarbiausias aptarimas grindþiamas<br />
intelekto ir valios terminais. O jau 1270<br />
m. paraðytame veikale De malo þmogaus<br />
veiksmà, pasirinkimà ir laisvæ Akvinietis<br />
analizuoja vien tik intelekto ir valios<br />
sàvokomis. Daugumà temø, kurios buvo<br />
aptartos veikalo De veritate skirsnyje<br />
apie De libero arbitrio, dabar yra nagrinëjamos<br />
skirsnyje apie De electione humana.<br />
Akvinieèio techninio þodyno evoliucija<br />
atspindi diskusijos apie laisvà veiks-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
153
Change language