Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
kurie yra Kristaus draugai. Pats su savimi<br />
svarstydamas jo þodþius atradau,<br />
kad ði filosofija vienintelë saugi ir naudinga.<br />
Ðtai kaip ir bûtent todël að ir esu<br />
filosofas“ 24 .<br />
Justino doktrinoje krikðèionybë nuo<br />
filosofijos nesiskiria nei paþinimo objektu,<br />
nei ðio paþinimo turiniu, skiriasi tik<br />
vienas kità papildantys <strong>Logos</strong> paþinimo<br />
bûdai: pagal prigimtiná gebëjimà ($atÈ<br />
Kadangi Justinas vartoja stoikø doktrinos<br />
sàvokiná aparatà, turime paklausti,<br />
kaip stoikø doktrina darë átakà Justino<br />
filosofijos sampratai. <strong>Logos</strong> ir logoi<br />
spermatikoi sàvokas stoikai vartojo pasaulio<br />
atsiradimo koncepcijai apraðyti: ið<br />
<strong>Logos</strong> pasëtø sëklø iðsirutulioja visa kûrinija<br />
25 . Taèiau Justinas ðias sàvokas vartoja<br />
ne kosmoso sandarai, bet paþinimo<br />
procesui aptarti 26 . Justino koncepcijoje<br />
logos spermatikos yra dieviðka paþinimo<br />
potencija, kuria remiantis paþástamas<br />
Dievas.<br />
Taigi jas vartoja kita prasme nei stoikø<br />
filosofijoje, o taip pat iðpaþásta krikðèioniðkàjà<br />
ortodoksijà, kuri sukuria neperþengiamà<br />
takoskyrà tarp Kûrëjo ir<br />
kûrinijos prigimties. Todël Justino sampratoje<br />
logos spermatikos nëra vienos prigimties<br />
su <strong>Logos</strong>. Lygiai taip pat logos<br />
spermatikos negali bûti tapati krikðèioniðkai<br />
Ðventosios Dvasios sampratai. Mat<br />
Ðventoji Dvasia yra pati Dievo prigimtis<br />
ir malonës dovana, todël Ji irgi Justino<br />
doktrinoje negali bûti þmogaus prigimtine<br />
galia, kuria pagrástas Dievo paþinimas.<br />
Justinas pats aiðkiai iðskiria tà<br />
STOICIZMAS?<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
dÆnamin) ir pagal malonæ ($atÈ cÀrin).<br />
Kadangi ðie abu bûdai yra pagrásti þmogaus<br />
prigimtyje áskiepytu logos spermatikos,<br />
tik prigimtiná <strong>Logos</strong> paþinimo bûdà<br />
metodiðkai papildo ir turinio prasme<br />
visiðkai iðskleidþia <strong>Logos</strong> apsireiðkimas.<br />
Matyt, kaip du <strong>Logos</strong> patirties bûdus<br />
Justinas interpretuoja ir savo asmeninæ<br />
platoniðkàjà ir krikðèioniðkàjà noetines<br />
patirtis.<br />
paþinimà bûdà, kuris remiasi Ðventosios<br />
Dvasios apreiðkimu ir pranoksta prigimtines<br />
màstymo galias 27 . Taigi logos spermatikos<br />
Justino màstyme nëra nei stoicistine,<br />
nei krikðèioniðkàja prasme dievybës<br />
dalis. Grieþtàja prasme ði sàvoka<br />
taip pat nëra antropologinë, t. y. ji neþymi<br />
sielos dalies. <strong>Kai</strong>p sielos sutapimà,<br />
vadinasi, ir panaðumà su Dievu ágalinanti<br />
prigimtinë galia, logos spermatikos<br />
samprata Justino doktrinoje yra labiausiai<br />
artima biblinei þmogaus kaip sukurto<br />
pagal Dievo paveikslà ir panaðumà<br />
doktrinai 28 . <strong>Logos</strong> spermatikos sugestionuoja<br />
ir krikðèioniðkam mokymui neprieðtaraujanèià<br />
Platono antropologinæ sielos<br />
sampratà – kilniausià protingàjà sielos<br />
dalá, to logistikon 29 , leidþianèià þmogaus<br />
sielai áþengti á noetiná idëjø pasaulá.<br />
Taigi Justino doktrinoje <strong>Logos</strong> ir logos<br />
spermatikos sàvokos, nors ir tapaèios etimologinës<br />
kilmës, neþymi tos paèios<br />
prigimties ar vienos substancijos kontinuumo.<br />
<strong>Logos</strong> Justinas aiðkiai ávardija<br />
kaip Kristø, o logos spermatikos, kaip iðsiaiðkinom,<br />
þymi prigimtiná sielos panaðumas<br />
su Dievu. Stoikø filosofijos sàvo-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
85
Change language