Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LEONID KARPOV<br />
70<br />
ir pavidalas. Po nusidëjimo þmogus prarado<br />
Dievo paveikslà, nors ir iðsaugojo<br />
Jo pavidalà.<br />
Edeno sodas simbolizuoja absoliuèiàjà<br />
þmogaus ir gamtos bûtá. Pirmiesiems<br />
þmonëms buvo atskleista daiktø ir gyvûnø<br />
esmë. Tai nurodo tà aplinkybæ,<br />
kad Adomas vadino gyvûnus pagal jø<br />
esmæ. Vardas (þodis) nëra tiesiog atsitiktinai<br />
pasirinkti garsai, o valdo jo turëtojà.<br />
Þmonëms ir gamtai stipriausià jëgà,<br />
þinoma, turi Dievo vardas. Senovës<br />
þydai laikë já ðventu ir vengë be reikalo<br />
minëti. Dël nuodëmës þmogus prarado<br />
galimybæ naudotis þodþio galia. Buvusiosios<br />
valdþios reliktas yra uþkeikimo<br />
magija. Tiesioginis esmiø þinojimas darë<br />
nereikalingà paþinimà ir mokslà. Þinoma,<br />
kad darbas Edene buvo laisva ir<br />
kûrybinë veikla. Nuodëmë pavertë já<br />
bûtinumu, egzistavimo priemone.<br />
Keblumø, aiðkinant nusidëjimà, kyla<br />
dël þinomo Biblijos pasaþo apie draudimà<br />
paþinti gërá ir blogá. Tai buvo vienintelis<br />
amþinosios veiklos apribojimas.<br />
Apie tai kalbama Pradþios knygos antrajame<br />
ir treèiajame skyriuose, kur apraðomas<br />
Dievo draudimas ir vëliau –<br />
nusidëjimas. Reikalas tas, kad, viskà leidþiant,<br />
ið þmogaus atimama laisvë. Visokia<br />
laisvë numato þmogaus atsakomybæ<br />
uþ savo poelgius ir veiksmus. Dievo<br />
draudimas ið esmës buvo laisvës dovanojimo<br />
aktas. Be to, tai absoliuèioji laisvë,<br />
nes buvo tik vienas apribojimas, ir<br />
duotas Dievo.<br />
Nepaþinæs gërio ir blogio iki nusidëjimo,<br />
þmogus buvo aukðèiau uþ juos. Kà<br />
gi þmogus ágijo suþinojæs, kas tas gëris ir<br />
blogis? O ágijo moralinius savo elgesio<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
apribojimus. Nuodëmë buvo pulti iki dorovingumo<br />
lygio, pakeitusio Dievo nuostatà.<br />
Atsirado ir kitø apribojimø: darbas,<br />
paþinimas, tikëjimas ir kita. Iki nusidëjimo<br />
nereikëjo tikëti á Dievà – buvo tiesioginis<br />
Dievo ir þmogaus bendravimas. Religija<br />
tampa iðvarytøjø ið þemës rojaus<br />
þmoniø lemtimi. Religijos ir dorovës ryðá<br />
ágyvendina dorovës pagrindas – gërio<br />
ir blogio þinojimas. Pats savaime ðis þinojimas<br />
yra þmoniø vieno su kitu bendravimo<br />
reguliatyvas, dorovinis (nereliginis)<br />
pagrindas. <strong>Bet</strong> jeigu ðis þinojimas<br />
(dorovingumas) dar ir veda á Dievà, tai<br />
sàþinë – Dievo pëdsakas þmogaus sieloje.<br />
Etimologiðkai þodis „sàþinë“ yra „sàþinë“,<br />
bendras su Dievu þinojimas apie<br />
gërá ir blogá. Pirmiausia dorovingumas<br />
pasireiðkia per gëdos jausmà. Po nuopuolio<br />
Adomas su Ieva nepasirodë Dievui<br />
ið gëdos dël savo nuogumo. Jø laisvë<br />
ið absoliuèios tapo sàlygiðka. Þmonija<br />
visada troðko susigràþinti absoliuèiàjà<br />
laisvæ. Nyèë paraðë knygà Anapus gërio<br />
ir blogio nesupratæs, kad „anapus“ gali<br />
reikðti ne tik „aukðèiau“, bet ir „þemiau“<br />
gërio ir blogio. Gëris susieja þmogø su<br />
Dievu, bet pats Dievas aukðèiau negu gëris.<br />
Jis, pasak Biblijos, yra meilë, per kurià<br />
kuriantis gërá ir mylintis savo artimuosius<br />
þmogus susieja save su Dievu.<br />
Dievas numatë (ið anksto nustatë,<br />
predestinavo) pasaulio ir þmogaus likimà.<br />
Puolusi gamta ir puolæs þmogus – tai<br />
laikinas bûvis, kitaip tariant, tai – þmogaus<br />
gyvenimas istoriniu laiku. Jëzus<br />
Kristus, antrasis Ðvè. Trejybës asmuo, gimë<br />
Þemëje istoriniu laiku. Taèiau, ëmæs<br />
pamokslauti, Jis aiðkiai paskelbë: „Laikas<br />
yra atëjæs, ir Dievo karalystë priartëju-
Change language