Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
liau. Taèiau vargu ar galëtume teigti, kad<br />
pabrëþtinis filosofiniø ar kultûrologiniø<br />
veikalø polemiðkumas menkina jø vertæ.<br />
Objektyvumo ir neðaliðkumo veikiausiai<br />
turëtume reikalauti ið tiksliøjø mokslø<br />
atstovø ir vadovëliø (taip pat filosofijos<br />
istorijos vadovëliø) autoriø. O filosofui<br />
turëtume leisti prabilti savàja, A. Ðliogerio<br />
þodþiais tariant, unikalia filosofine<br />
kalba. Manau, kad ið dabartiniø Lietuvos<br />
filosofø taip dràsiai ir ryþtingai prabilti<br />
savo unikaliàja kalba iðdrásta tik du filosofai<br />
– A. Ðliogeris ir A. Andrijauskas.<br />
Tai lemia, kad jø mintys ir interpretacijos<br />
neretai bûna kontroversiðkos, provokuojanèios<br />
diskusijas. Galime jomis þavëtis<br />
arba atvirkðèiai – su jomis diskutuoti, nesutikti.<br />
Arba – ir viena, ir kita. Matyt, neatsitiktinai<br />
A. Ðliogeris bûna kaltinamas<br />
dël pernelyg pesimistiðko dabartinës kultûros<br />
vaizdavimo (pavyzdþiui, teigiama,<br />
kad jis pernelyg sureikðmina neigiamà<br />
mass media poveiká dabartiniam þmogui,<br />
o kone visà kalbà vadina mirusiàja) arba<br />
dël to, kad vienpusiðkai þavisi graikø<br />
aukso amþiumi. A. Andrijauskas neretai<br />
bûna kaltinamas perdëtu domëjimusi<br />
Tolimøjø Rytø kultûromis ir màstymo<br />
tradicijomis bei polinkiu pernelyg sureikðminti<br />
jø átakà Vakarams. Dviejø<br />
produktyviausiø Lietuvos filosofø pasaulëþiûriniø<br />
pozicijø skirtumus ir, galima<br />
spëti, tam tikrà dvasinæ giminystæ leidþia<br />
nujausti intriguojantis skyrius apie<br />
A. Ðliogerá ir jo veikalà Transcendencijos<br />
tyla. Vis dëlto A. Ðliogeris, kuris prabyla<br />
Kultûros, filosofijos ir meno profiliuose, yra<br />
A. Andrijausko akimis regimas A. Ðliogeris<br />
ir veikiausiai pats jisai save mato<br />
visiðkai kitoká. Kiekvienu atveju abu filosofus<br />
sieja màstymo aistra ir subjektyvus<br />
autoriaus þvilgsnis.<br />
RECENZIJA<br />
Tad, skaitant ðiø filosofø veikalus,<br />
kartais kyla noras polemizuoti su jø autoriø<br />
mintimis, nesutikti su jø neretai<br />
pernelyg kategoriðkai iðsakoma pozicija.<br />
Taèiau visada þavi jø gebëjimas ir ryþtas<br />
iðsakyti savo, konfrontuojanèià su vyraujanèia<br />
nuomonæ. Matyt, neatsitiktinai<br />
pradëjau lyginti ðiuos du talentingus filosofus<br />
– jø màstymo bûdas ir kalba yra<br />
unikali ne tik turinio, bet ir stiliaus poþiûriu.<br />
Todël daþniausiai uþtenka vos<br />
keliø sakiniø, kad suprastum, jog skaitomas<br />
tekstas yra paraðytas A. Ðliogerio ar<br />
A. Andrijausko. Tai nëra anoniminiai,<br />
beasmeniai tekstai, todël jø tiesiog neámanoma<br />
neatpaþinti. Manau, kad bûtent<br />
didþiai asmeninis, nuoðirdus ðiø filosofø<br />
santykis su dëstomomis mintimis<br />
ir interpretacijomis lemia, kad raðyti<br />
jiems sekasi taip greitai ir lengvai. Savo<br />
produktyvumu su jais negalëtø rungtis<br />
joks ðiuolaikinis Lietuvos filosofas. Recenzijoje,<br />
kurioje buvo aptartas prieð kelerius<br />
metus pasirodæs A. Andrijausko<br />
veikalas Tradicinë japonø estetika ir menas<br />
(2001), buvo teigiama, kad „tokio plataus<br />
turinio ir tokios didelës apimties<br />
fundamentalus veikalas Vakarø literatûros<br />
ðaliø literatûros kontekste yra vienas<br />
pirmøjø“. Atsiribodama nuo milþiniðko<br />
dabartinës mokslinës literatûros srauto,<br />
tenorëèiau ðioje vietoje pridurti, kad po<br />
A. Andrijausko veikalo, skirto japonø<br />
estetikai, pasirodë dar trys jo knygos,<br />
áspûdingos tiek apimties, tiek nagrinëjamø<br />
problemø lauko aspektu: Lyginamoji<br />
civilizacijos idëjø istorija (2001), Kultûrologijos<br />
istorija ir teorija (2003) ir ðioje recenzijoje<br />
pristatomas veikalas. Tikëkimës,<br />
kad ðiuo veikalu ilgas A. Andrijausko<br />
publikacijø sàraðas neuþsibaigs.<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
221
Change language