Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
VACLOVAS BAGDONAVIÈIUS<br />
22<br />
Pasak Vydûno, kultûros procese, kuriame<br />
ávairiomis formomis objektyvinasi<br />
þmogaus dvasia, iðsikristalizuoja dvejopi<br />
kultûros sferai priskirtini reiðkiniai.<br />
Vienokio pobûdþio reiðkiniai susiformuoja<br />
tada, kai þmogaus dvasia ávaldo<br />
ir pertvarko pasaulá ar bent á já auga,<br />
jame ásikuria. Ið esmës tai yra materialinës<br />
kultûros, arba civilizacijos, reiðkiniai,<br />
kuriø visumà Vydûnas apibûdina<br />
kaip daiktø kultûrà (1, p. 457). Kitokio<br />
pobûdþio kultûros reiðkiniais màstyto-<br />
<strong>Kai</strong>p minëta, ðalia mokslo ir doros<br />
treèia pagrindinë dvasinës kultûros,<br />
kaip þmoniðkumo raiðkos, sfera Vydûnui<br />
yra menas. Jo specifikos ðaknø màstytojas<br />
ieðko irgi ne socialinëje, bet ontologinëje<br />
plotmëje. Pirmiausia jis ontologizuoja<br />
pagrindinæ meno kûrimo prielaidà,<br />
jo reiðkimosi sferà – groþá. Þmoniðkasis<br />
groþio pajautimas, jo siekimas,<br />
Vydûno aiðkinimu, yra tiesiog metafizinë<br />
duotybë, o ne pasaulá pertvarkanèioje<br />
socialinëje veikloje susiformavæs specifinis,<br />
t. y. estetinis, santykio su pasauliu<br />
bûdas. Màstytojas pirmiausia postuluoja<br />
paties groþio objektyvumà ir amþinumà<br />
pasaulio reiðkiniø atþvilgiu ir laiko já ne<br />
vien þmogaus raiðkos sfera. Groþis, kaip<br />
ir visa, kas reiðkiasi regimajame pasaulyje,<br />
esàs vienas ið to pasaulio dvasinio<br />
ðviesëjimo, t.y. jo evoliucijos, bûdø, viena<br />
ið vedantiðkai traktuojamos absoliuèios<br />
dvasios objektyvinimosi galimybiø.<br />
Groþis objektyviai egzistuojàs jau gamtoje<br />
be þmogaus, t.y. be já suvokianèiojo<br />
subjekto, ir reiðkæsis dar tada, kai<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
GROÞIO IR MENO SAMPRATA<br />
jas laiko tuos, kuriuos „neginèijamai<br />
vertiname kaip tiesioginius þmoniðkumo<br />
paþymius“. Tai – mokslas, menas<br />
ir dora (1, p. 457). Kiekvienas ið jø sudaro<br />
specifinæ þmoniðkumo raiðkos formà<br />
ir sferà. Mokslu dvasia reiðkiasi<br />
kaip paþinimo, tiesos ieðkojimo forma,<br />
menu – kaip groþio ákûnijimo galimybe,<br />
dora – kaip gërio pavidalu, kaip<br />
þmoniðkumo vyravimu þmogaus elgsenoje,<br />
jo santykiuose su kitais þmonëmis<br />
ir pasauliu.<br />
dvasingumas evoliucijoje nebuvo ágijæs<br />
þmoniðkumo pavidalo (2, p. 271). Evoliucijoje<br />
prabudusi þmoniðkumo esmë<br />
groþá pajautë kaip jau esanèià duotybæ,<br />
kaip pasaulyje objektyviai besireiðkianèià<br />
bûties savybæ, o ne kaip laipsniðkai<br />
iðsikristalizavusià savo paèios santykio<br />
su pasaulio reiðkiniais formà.<br />
Vydûno ásitikinimu, visiðkai teisus<br />
esàs þymusis graikø màstytojas Platonas<br />
„tvirtindamas, kad graþu esà, kas dalyvauja<br />
groþës idëjoje. Ástengdamas gyventi<br />
idëjø aukðtumoje, þmogus matàs groþá<br />
jos gimtinëje“ (1, p. 473). Pats Vydûnas<br />
prisipaþino, jog jo groþio samprata<br />
esanti platoniðkosios groþio idëjos „savotiðkas<br />
nuðvietimas“ (1, p. 473). Tàjá nuðvietimà<br />
galima traktuoti kaip Platono<br />
doktrinos apie idëjø pasaulá interpretavimà<br />
vedantiðkojo panenteizmo dvasia.<br />
Vydûnui „groþës esmë glûdo sàmoningumo<br />
tikrovëje“ (1, p. 473), t. y. absoliute,<br />
arba platoniðkosios idëjø sferos analoge.<br />
Groþis objektyvuotai atsiskleidþiàs<br />
kaip visumos kûrybos galia, kaip regi-
Change language