Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
dimus, nes sugeba juos reflektuoti, ir ðis<br />
sugebëjimas priklauso intelektui 27 . Ði<br />
idëja pasikartoja ir veikale Summa Theologiae,<br />
kuriame Akvinietis árodinëja,<br />
kad þmonës savo veiksmus pasirenka ir<br />
atlieka laisvai, nes gali laisvai ávertinti<br />
savo pasirinkimus, remdamiesi savo intelektu<br />
28 . Taigi intelektà Akvinietis vadina<br />
þmogaus laisvës prieþastimi 29 . Valia<br />
yra svarbus veiksmo ðaltinis, nes be jos<br />
negalimas joks veiksmas. Taèiau valios<br />
judëjimas yra laisvas bûtent dël to, kad<br />
intelektas gali laisvai ir ið ávairiø perspektyvø<br />
nagrinëti alternatyvias veiksmo<br />
kryptis, ávertinti jø stipriàsias ir silpnàsias<br />
puses ir konkreèiai nuspræsti, kà<br />
daryti. Taigi ðiose pastraipose Akvinietis<br />
árodinëja, kad paþintiniai sugebëjimai<br />
lemia þmoniø veikimo laisvæ.<br />
Kita vertus, veikale De veritate Akvinietis<br />
taip pat teigia, kad „nors sprendimas<br />
yra proto funkcija, sprendimo<br />
laisvë yra tiesiogiai susijusi su valia“ 30 .<br />
Jis teigia, kad sprendimo veiksmas, kiek<br />
jis yra sprendimas, yra intelekto veiksmas,<br />
taèiau tai, kiek sprendimas yra<br />
laisvas, priklauso nuo valios. Toliau Akvinietis<br />
apibrëþia liberum arbitrium kaip<br />
tam tikrà valios veiklà, bûtent pasirinkimà<br />
31 . Taigi liberum arbitrium yra valios<br />
galia pasirinkti.<br />
Akvinietis veikale De veritate neaiðkina,<br />
kaip sprendimo laisvë kyla ið valios<br />
pasirinkimo veiksmo. Jo teiginys yra<br />
máslingas turint omenyje kylanèià diskusijà,<br />
kurià aptarëme anksèiau. Tada<br />
mums buvo pasakyta, kad veiksmai yra<br />
laisvi dël intelekto sugebëjimo reflektuoti<br />
savo veiksmus, o dabar mums sakoma,<br />
kad ðie veiksmai yra laisvi dël mûsø<br />
sugebëjimo rinktis.<br />
AKTUALIOJI TEMA<br />
Summa Theologiae padeda mums<br />
minti ðià máslæ. Pirmoje dalyje aptardamas<br />
liberum arbitrium Akvinietis já taip<br />
pat apibrëþia kaip valios sugebëjimà pasirinkti<br />
32 . Jis atsako á prieðtaravimà, kad<br />
jei liberum arbitrium vadintume laisvu<br />
sprendimu ir sprendimas bûtø paþintinës<br />
galios veikla, liberum arbitrium bûtø<br />
ne trokðtanti, bet paþintinë galia. Akvinietis<br />
atsako, kad liberum arbitrium atveju<br />
sprendimas yra iðvados ir apsisprendimo<br />
apibrëþimo tipas. Taèiau apsisprendimo<br />
apibrëþimas apima kartu ir<br />
paþintines, ir trokðtanèias galias, nes jame<br />
yra ir intelekto verdiktas (sententiam)<br />
ir trokðtanèios galios, t. y. valios pritarimas.<br />
Taigi ðis sprendimo tipas nëra<br />
vien tik intelekto funkcija. Akvinieèio<br />
kalba tarytum siûlo baigti nagrinëti apsisprendimà<br />
ir imtis pasirinkimo nagrinëjimo.<br />
Tai atitiktø jo pateikiamà liberum<br />
arbitrium apibrëþimà – tai yra valios sugebëjimas<br />
pasirinkti. Taigi norëdami suprasti<br />
sprendimà ðiuo atþvilgiu, turëtume<br />
panagrinëti Akvinieèio pasirinkimo<br />
sampratà, kurios detaliausià iðdëstymà<br />
galime rasti veikale Summa Theologiae.<br />
Summa Theologiae Akvinietis teigia,<br />
kad nors materialiai pasirinkimas yra<br />
valios veiksmas, formaliai tai yra intelekto<br />
veiksmas 33 . Materialiai pasirinkimas<br />
yra valios veiksmas ta prasme, kad<br />
bûtent valia yra ta galia, kuri tikrai renkasi.<br />
Jei veikëjas neturëtø valios, jis niekada<br />
nepasirinktø, taèiau pasirinkimas<br />
yra formalus intelekto veiksmas ta prasme,<br />
kad intelektas pasirinkimui suteikia<br />
formà specifikuodamas jo turiná. Ðis teiginys<br />
yra dviprasmiðkas, nes galimos<br />
grieþta ir ðvelni jo interpretacijos. Interpretuojant<br />
ðvelniau, intelektas suteikia<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
157
Change language