Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
MINDAUGAS KUBILIUS<br />
86<br />
kas Justinas vartoja pamatinei krikðèioniðkajai<br />
antropologijai iðreikðti, akivaizdþiai<br />
nutoldamas nuo pirminës stoikø<br />
màstytos ðiø sàvokø prasmës, bet kar-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
tu paèiu ðiø sàvokø filosofiniu ir etimologiniu<br />
suglaudimu pabrëþdamas pamatinæ<br />
Dievo ir þmogaus prigimèiø<br />
dermæ.<br />
FILOSOFIJOS LOGOS-CENTRIÐKUMAS<br />
Tokia Justino antropologija sugestionuoja<br />
ir vienà ámanomà <strong>Logos</strong> paþinimo<br />
turiná – iðplaukiantá ið þmogaus prigimtinio<br />
panaðumo á <strong>Logos</strong> ir sutapimo paþinime<br />
su juo. Pastarojo paþinimo adeptai<br />
yra „ðventieji, kurie yra paskyræ savo<br />
màstymà filosofijai“. „Ðventieji“ yra<br />
visi tie, kurie, remdamiesi ar vien tik prigimtine<br />
galia, ar ir suteiktu Apreiðkimu<br />
sueina á sàlytá su <strong>Logos</strong>. Þmogus realizuoja<br />
savo prigimtiná panaðumà su <strong>Logos</strong>,<br />
t. y. ágyja þinojimà par excellence ir,<br />
vadinasi, tampa ðventu. Filosofijos kil-<br />
Anot Justino, filosofija yra þinojimas,<br />
kuris kyla ið <strong>Logos</strong> ir prigimtinio þmogaus<br />
panaðumo á <strong>Logos</strong>, t. y. logos spermatikos,<br />
kuris tuo paèiu yra ir prigimtinis<br />
gebëjimas <strong>Logos</strong> paþinti, sàveikos.<br />
Iðryðkinæs metafiziná viená ir jo paþinimà<br />
grindþianèià antropologijà, jø sàveikà<br />
kaip paþinimo metodo pagrindà,<br />
Justinas numato ir vienà epistemos turiná,<br />
a priori apibrëþtà <strong>Logos</strong> ir iðvestinëje logos<br />
spermatikos sampratoje. Ið esmës ðá epistemos<br />
turiná Justinas ir vadina filosofija.<br />
Filosofijos turinio atsiskleidimas yra<br />
ámanomas, viena vertus, tik per prigimtinæ<br />
logos spermatikos potencijos sklaidà<br />
ir, kita vertus, per paties <strong>Logos</strong> atsiskleidimà<br />
þmogaus prigimyje. Taigi antrasis<br />
IÐVADOS<br />
më, prigimtis ir tikslingumas yra pagrásti<br />
ðio prigimtinio þmogaus ir <strong>Logos</strong> – Dievo<br />
panaðumo.<br />
Tuo tarpu filosofiniø mokyklø daugá<br />
Justinas aiðkina ne prigimtinio paþinimo<br />
netobulumu, bet nutolimu nuo autentiðkos<br />
pirmøjø mokytojø patirties 30 . Be to,<br />
Justinas, sustiprindamas <strong>Logos</strong> kaip vienintelio<br />
ámanomo paþinimo doktrinà, iðaiðkina<br />
ir teologinæ didþiøjø filosofø <strong>Logos</strong><br />
autentiðkos patirties kilmæ. Jis teigia,<br />
jog Platonas ir kiti filosofai <strong>Logos</strong> paþinimà<br />
skolinosi ið pranaðø raðtø 31 .<br />
paþinimo bûdas nei esme, nei turiniu<br />
nesiskiria nuo pirmojo, o tik pastaràjá<br />
papildo ir galutinai iðskleidþia. Tuo tarpu<br />
<strong>Logos</strong> prigimtis suponuoja ir vienà<br />
paþinimo turiná.<br />
Justino doktrinoje nëra takoskyros<br />
tarp filosofinio ir teologinio diskursø. Jo<br />
supratimu, prigimtinë màstymo ir tiesos<br />
paþinimo potencija (ir kartu esminë<br />
màstymo prielaida) iðsiskleidþia pilnutiniame<br />
<strong>Logos</strong> kaip Kristaus atsiskleidime.<br />
Jeigu nuo Viduramþiø ásitvirtinusioje<br />
ir mûsø perimtoje sampratoje Kristaus<br />
apreiðkimas pagrindþia iðskirtines teologiná<br />
diskursà, tai Justinui Kristaus apreiðkimas<br />
reiðkia bûtent filosofijos turinio<br />
ir metodo visavertá atsiskleidimà.
Change language