Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
universiteto filosofai nebuvo nei plaèiau<br />
nagrinëjæ, nei aptaræ.<br />
Vis dëlto, nors ðiame A. Maceinos<br />
darbe ið tikrøjø jauèiama itin ryðki ir<br />
reikli jo disertacijos vadovo prof. S. Ðalkauskio<br />
ranka, monografijos autoriaus<br />
keliamos idëjos nusipelno iðskirtinio dëmesio.<br />
Ir pirmiausia todël, kad tautos ir<br />
tautiðkumo kaip filosofijos ir kaip filosofinës<br />
pedagogikos problema èia pateikiama<br />
ir ávardijama ne tiek praktikos, kiek teorijos<br />
aspektu, kurá savo ruoþtu taip pat<br />
galima traktuoti ir kaip S. Ðalkauskio paþiûrø<br />
minëtais klausimais tolesná plëtojimà,<br />
ir kaip jø konceptualinæ santraukà.<br />
Ne paslaptis, jog bûtent ðiomis problemomis<br />
S. Ðalkauskis yra ypaè domëjæsis<br />
ir jas këlæs savo pedagoginiuose<br />
traktatuose. Galime èia taip pat nurodyti<br />
ir S. Ðalkauskio darbà Pilnutinio ugdymo<br />
gairës. „Ðiuo atþvilgiu, – raðo A. Maceina<br />
ðio savo mokytojo veikalo pratarmëje,<br />
– prof. S. Ðalkauskis savo filosofija<br />
kaip tik ir vykdo tà uþdaviná, kurá jis stato<br />
visai lietuviø tautai: realizuoti Rytø ir<br />
Vakarø sintezæ. Integralinis sintetizmas<br />
yra pirmutinë ir aiðkiausia prof. S. Ðalkauskio<br />
filosofijos þymë, kuri lemianèios<br />
átakos turëjo ir jo pedagogikai“ (6, p. 9).<br />
Tà patá galima pasakyti ir apie A. Maceinos<br />
tautos ir tautiðkumo filosofijà.<br />
„Rinktis disertacijai tautinio auklëjimo<br />
problemà autoriø skatino dvi aplinkybës:<br />
pats problemos aktualumas ir autoriaus<br />
studijø eiga. Ðiandien, kai þmonijos<br />
iðsivystymas vis labiau atskleidþia<br />
tautinio prado reikðmæ gyvenimui ir<br />
þmogui, kai bandoma padaryti ðità<br />
pradà atskirø gyvenimo laipsniø ir srièiø<br />
jungtimi, dar daugiau, kai þodþiui<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
barbaras yra gràþinama heleniðkoji jo<br />
prasmë – ðiandien jau labai laikas kalbëti<br />
apie tautiná auklëjimà kaip apie priemonæ<br />
ákûnyti tiems siekiniams, kuriuos iðkëlë<br />
romantika ir kuriuos taip stipriai pabrëþë<br />
tautinis mûsø laikø sàjûdis. Suprantama,<br />
tautinio auklëjimo problemos<br />
sprendimas negalëjo bûti be kosmopolitinio<br />
ir nacionalistinio idealo kritikos.<br />
Þmogui reikia klausyti ne tik kraujo balso,<br />
bet ir proto. Principinis pedagogo nusistatymas<br />
ðiandien turbût niekur taip<br />
gerai nëra iðbandomas kaip tautinio auklëjimo<br />
teorijoje ir praktikoje“ (7, p. 7).<br />
Pabrëþdamas, kad „Tautinis auklëjimas<br />
nëra nei speciali ugdymo sritis, nei<br />
speciali pedagogikos disciplina (ðalia didaktikos,<br />
dorinio auklëjimo ar estetinio<br />
lavinimo mokslo)“, A. Maceina vis dëlto<br />
daro iðvadà, kad „Jis apima visà ugdymo<br />
plotà ir visas pedagogikos sritis“<br />
(7, p. 7). Todël visiðkai suprantama ir<br />
konceptualiai motyvuota tampa ir ðio<br />
darbo autoriaus intencija pirmiausia iðsiaiðkinti<br />
ir apibrëþti patá ðá tyrinëjimø<br />
objektà – tautos ir tëvynës sampratà, ðiø<br />
sàvokø iðskirtinumà, jø iðskyrimà ið kitø,<br />
joms artimø, bei jø pagrindimà ir ið<br />
jo kylanèias kitas tautinio ugdymo sampratos<br />
definicijas bei apibrëþtis.<br />
„Tos þmoniø grupës, kurias ðiandien<br />
vadiname tautomis, nëra staigûs gamtos<br />
padarai, – pabrëþia A. Maceina. – Jos<br />
nëra atsitiktinio ávykio sublokðtø þmoniø<br />
sambûriai, bet organiðkai iðsivystæ<br />
vienetai, turá savotiðkà gyvenimà ir savo<br />
pavirðiuje, ir savo gelmëse. Tautinës<br />
þymës, arba tautinë individualybë, ne<br />
tada atsiranda, kai þmonës susiburia<br />
drafgën, bet jie dël to ir susiburia, kad<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
7
Change language