Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
p. 26). Ðveicarø pavyzdys, pasak A. Maceinos,<br />
aiðkiai parodo, kà reiðkia „istorinis<br />
likimas tautai tapti“ (5, 8, p. 26).<br />
Tuo tarpu þydø istorinis likimas apsireiðkiàs<br />
ir funkcionuojàs „kaip galia<br />
tautai iðsilaikyti“ (5, 8, p. 26). „Netekæ<br />
savo kalbos, teritorijos, valstybës, vienos<br />
religinës organizacijos, iðsklaidyti po visokias<br />
tautas ir kultûras, niekinami, ujami,<br />
ir daþnai net persekiojami, jie vis<br />
dëlto iðliko ligi mûsø dienø kaip vieninga<br />
tauta ir pamaþu rengiasi atgyti valstybiniam<br />
gyvenimui (sionistø sàjûdis).<br />
Nereikia èia ieðkoti stebuklo. Ypatingas<br />
istorinis ðitos tautos likimas taip stipriai<br />
sujungë þmones, jog nei edvës, nei laiko<br />
iðskaldymas nepajëgë jø sutirpdyti<br />
kitø tautø masëje“ (5, 8, p. 26).<br />
Pabrëþdamas esminæ istoriðkumo<br />
svarbà ir átakà kiekvienai tautai, jos charakterio<br />
formavimuisi, A. Maceina ypaè<br />
atkreipia dëmesá ir á tà, kartais pasitaikanèià<br />
aplinkybæ, kad „ne visø tautø<br />
gyvenime istorinio likimo veikmë yra<br />
lygiai ryðki. <strong>Bet</strong> visur ji yra lygiai svarbi“<br />
(5, 8, p. 26).<br />
Galbût todël kalbëdamas ir apie lietuviø<br />
kultûros „plaèiaþygiðkumà“, ðià<br />
lietuviø dvasios savybæ A. Maceina gerokai<br />
hipertrofuoja ir suabsoliutina. Tokia<br />
jo nuostata sunkiai suderinama su jo<br />
paties nusakyto ir apibrëþto lietuviðkojo<br />
dorovinio charakterio ypatybëmis. „Lietuviðkasis<br />
þmogus, – teigia autorius, –<br />
… yra plaèiadvasis þmogus ta prasme,<br />
kad jis trokðta plaèiø ir didþiø þygiø,<br />
kad jis nepasitenkina kasdienine buitimi<br />
ir ðiokiadienio gyvenimo smulkmenomis“<br />
(8, 1, p. 515).<br />
Ið ðios, beje, vargu ar pagrástos, prielaidos<br />
A. Maceina taip pat daro iðvadà,<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
kad dël to lietuviø kultûrai gresiàs fantastiðkumo<br />
pavojus. „Didybës troðkimas ir<br />
noras ðià didybæ realizuoti kultûrinëje<br />
kûryboje yra lydimas pavojaus nuklysti á<br />
fantastiðkumà.“ Toks pavojus, pasak autoriaus,<br />
esàs „juo realesnis, juo didybei<br />
realizuoti dirva yra sunkesnë“. Tokiais<br />
atvejais, pasak A. Maceinos, „kûrëjas labai<br />
lengvai realinæ tikrovæ pakeièia fantastine<br />
tikrove ir joje pradeda savo didybës<br />
troðkimà realizuoti. Tuomet jis kuria<br />
didingus planus, didingus projektus, kurie<br />
negali bûti realizuojami, nes neturi<br />
ryðio su realine tikrove“ (8, 1, p. 517).<br />
Didybës ilgesio prasiverþimas, ar<br />
bent jau tariamas jo glûdëjimas lietuvio<br />
sieloje, A. Maceinos, matyt, yra siejamas<br />
su tuometinës, t. y. tarpukario laikø Lietuvos<br />
politinëmis ir socialinëmis realijomis<br />
– prasta kraðto geopolitine, demografine,<br />
ekonomine ir, þinoma, ið to kylanèia<br />
karine padëtimi, valstybës nepajëgumu,<br />
karinës ir ekonominës galybës<br />
nevisavertiðkumu. “Nereikia në minëti,<br />
kad mûsø tautos didybës ilgesys yra<br />
smarkiai slegiamas realios mûsø bûties.<br />
Tauta, kuri seniau turëjo milþiniðkà<br />
valstybæ ir tuo paèiu didelá svorá tarptautiniame<br />
gyvenime, dabar yra suspausta<br />
ankðtoje teritorijoje, neturinti nei<br />
erdvës, nei jëgos. Suprantama, tokia tauta<br />
turi labai kæsti savo viduje, jeigu ji<br />
jauèia, kad didybës noras joje nëra nusilpæs,<br />
kad jis yra gyvas ir kvieèia jà neuþsidaryti<br />
kasdieniðkume“ (8, 1, p. 517).<br />
Vadinasi, pasak A. Maceinos, kadangi<br />
ðiuolaikinë, t. y. reali mûsø kraðo geopolitinë<br />
tikrovë mums taip ir nesudaranti<br />
sàlygø, reikalingos dirvos ðiam didybës<br />
ilgesiui patenkinti, dël to mes ir<br />
esame ðio dvasinio ilgesio verèiami bent<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
15
Change language