Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VYTIS VALATKA<br />
30<br />
Anot Smigleckio, „Intelektas priskiria<br />
daiktams tai, kà suvokia tuose daiktuose<br />
esant, o juose esant suvokia ne savàjà<br />
sàvokà, o patá daiktà. Taigi ne sàvoka,<br />
o intelekto suvoktas daiktas yra priskiriamas<br />
[atskirybëms]“ 24 . Ðis intelekto<br />
suvoktas daiktas – tai atskirybëse esanti<br />
prigimtis, intelekto atskirta nuo bet<br />
kokiø individualizuojanèiø veiksniø. Tokios<br />
prigimties pavyzdys – Petre, Pauliuje<br />
ir Tade esantis þmogus kaip màstantis<br />
gyvûnas.<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
Analogiðkas poþiûris dëstomas ir Ortizo<br />
paskaitose. Èia aiðkinama, kad<br />
„universalijø apibrëþimai tinka ne vardams<br />
ar sàvokoms, o patiems daiktams,<br />
kadangi bûtent patys daiktai egzistuoja<br />
daugyje ir jam predikuojami, o vardai ir<br />
sàvokos, bûdami atskirybës, neegzistuoja<br />
daugyje ir jam priskiriami tik tiek,<br />
kiek þymi atitinkamus daiktus“ 25 . Kitaip<br />
sakant, tik atskirybëse egzistuojanti bei<br />
joms predikuojama esmë turi bendrosios<br />
prigimties statusà.<br />
KAIP UNIVERSALIJA EGZISTUOJA IN REBUS?<br />
RÛÐINË IR FORMALIOJI VIENOVË<br />
Taigi Smigleckis ir Ortizas þmogaus<br />
intelekto sàvokos nelaikë universalija.<br />
Tvirtinta, kad universalija – tai bendroji<br />
atskirybiø prigimtis, arba esmë. Teliko<br />
atsakyti á klausimà, kaip ði esmë egzistuoja<br />
atskirybëse – ar jai bûdinga reali<br />
egzistencija, ar ji tëra intelektinio suvokimo<br />
objektas. <strong>Kai</strong>p jau minëta, universalija<br />
– tai viena prigimtis, esanti<br />
daugyje. Smigleckio teigimu, „nëra abejonës,<br />
kad prigimtis pagal natûralià<br />
daiktø tvarkà egzistuoja daugyje, taèiau<br />
abejotina, ar pagal ðià tvarkà prigimtis<br />
yra viena tame daugyje“ 26 . Smigleckis<br />
pateikia du daugyje esanèios prigimties<br />
vienumo (unitas) variantus. Pirmàjá jis<br />
ávardija kaip rûðinæ vienovæ (unitas specifica).<br />
Ðià vienovæ turinti prigimtis iðlieka<br />
ta pati kiekviename daugio elemente<br />
lygiai taip pat kaip ir rûðis – savuosiuose<br />
individuose. Antrasis vienumo<br />
variantas – formalusis vienumas (unitas<br />
formalis). Ðiuo vienumu disponuojanti<br />
prigimtis kiekviename daugio elemen-<br />
te yra kitokia. Vis dëlto ji iðlaiko daugyje<br />
tuos paèius esminius predikatus<br />
(praedicata formalia et quidditativa), kitaip<br />
sakant, tà paèià esminiø poþymiø visumà.<br />
Lygiai tokias pat daugyje egzistuojanèios<br />
prigimties vienumo rûðis iðskiria<br />
ir Ortizas. Tiesa, ðioms rûðims jis parenka<br />
kiek kitus terminus. Ðtai rûðiná vienumà<br />
Ortizas vadina formaliuoju teigiamu<br />
vienumu (unitas formalis positiva). O<br />
smigleckiðkasis formalusis vienumas<br />
ávardijamas kaip formalioji neigiama<br />
vienovë (unitas formalis negativa).<br />
Kuri ið ðiø vienumo rûðiø bûdinga<br />
daiktø daugyje egzistuojanèiai prigimèiai?<br />
Vilniðkiø scholastø aiðkinimu, ðiai<br />
prigimèiai nebûdinga rûðinë vienovë.<br />
Prigimtis atskirybëse visada individuali<br />
– „gaunama, kad daiktuose egzistuojanti<br />
prigimtis realiai neatskiriama nuo<br />
individualumo, kadangi ji realiai sujungta<br />
su individualumu“ 27 . Prigimtis<br />
daikte neatskiriama nuo jo individualaus<br />
skiriamojo poþymio (differentia indi-
Change language