Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
MINDAUGAS KUBILIUS<br />
80<br />
II a. krikðèioniø tikëjimo apologetai.<br />
Gindami krikðèioniø bendruomenæ nuo<br />
neteisingø kaltinimø, apologetai stengësi<br />
suprantama kalba perteikti savo tikëjimo<br />
ir kulto esmæ Romos civilinei valdþiai<br />
ir pilieèiø nuomonæ formavusiems<br />
to meto intelektualams.<br />
Gavæ iðsilavinimà geriausiose mokyklose<br />
ir puikiai iðmanæ graikø filosofijà<br />
apologetai skelbë Evangelijos Dievà<br />
(#eÅV), savo mokslui suteikdami graikiðkajam<br />
màstymui bûdingà Prasmens, arba<br />
Pradmens (lÅgoV), paradigmà. Aiðku,<br />
jø teo-logijos, t. y. Dievo supratimo graikiðkuoju<br />
bûdu, atsiradimo prielaidos<br />
glûdi paèiame Naujajame Testamente,<br />
kuris yra paraðytas graikø kalba kaip<br />
Apreiðkimo istorinës recepcijos antikinëje<br />
civilizacijoje faktas. Jau pirmasis antikinës<br />
civilizacijos apðtalas Paulius skelbë<br />
krikðèioniø tikëjimà graikams naudodamasis<br />
pastarøjø kultûros sampratomis<br />
1 . Neatsitiktinai ir Ðv. Jono Prologe<br />
Dievo Sûnus ávardijamas graikø filosofijai<br />
bei apskritai kultûrai bûdinga <strong>Logos</strong><br />
sàvoka 2 . Sekdami apaðtaline tradicija ir<br />
stengdamiesi logiðkai perteikti tëvynainiams<br />
Dievo apsireiðkimà, apologetai<br />
pirmieji skleidë graikø filosofijà Apreiðkimo<br />
ðviesa ir kartu diegë ir puoselëjo<br />
Apreiðkimo turiná graikø-romënø civilizacijos<br />
dirvoje, iðpurentoje antikinio ugdymo,<br />
arba paideios (paideÄa), bei filosofijos.<br />
Bûtent graikiðkojo màstymo gelmëje<br />
gimsta teologija, o apologetai gali<br />
bûti teisëtai vadinami pirmaisiais teologais.<br />
Jø raðtuose jau aiðkiai apèiuopiama<br />
Baþnyèios Tëvams bûdinga intelektualinë<br />
nuostata: iðskirtinai graikams<br />
bûdingo pavyzdinio, arba paradigmi-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
nio 3 (parÀdeigma), màstymo iðgrynintoje<br />
filosofinëje perspektyvoje – nuolatos<br />
ieðkant <strong>Logos</strong> – yra priimama, suprantama<br />
ir aiðkinima Evangelijos þinia apie<br />
ásikûnijusá Dievà. Ði Baþnyèios Tëvø<br />
nuostata ir jos pagrindu radæsis raðytinis<br />
palikimas tapo Europos intelektualinës<br />
tradicijos evoliucijos ir visapusiðko<br />
civilizacijos perkeitimo varikliu.<br />
Taigi, siekiant geriau suprasti tiek<br />
ávairiø filosofiniø ir teologiniø doktrinø<br />
raidà krikðèioniðkosios Europos epochoje,<br />
tiek dël ðios raidos susiklosèiusià<br />
ðiuolaikinæ jø sanklodà, privalu ne tik<br />
teologijos, bet ir filosofijos istorijos tyrinëjimø<br />
laukuose studijuoti Tëvus, iðsikeliant<br />
esminius klausimus, pavyzdþiui: ar<br />
suprantame mûsø kultûros bendrabûvio<br />
erdvëje ir protuose glûdinèius màstymo<br />
archetipus, iðkristalizuotus antikinës paideios<br />
ir krikðèioniðko tikëjimo màstymo<br />
prielaidø bei kultûriniø formø sintezëje,<br />
kokiu bûdu tradiciðkai logocentristinë<br />
Vakarø màstymo tradicija, priimama<br />
ar neigiama, sàlygoja ðiuolaikiná filosofiná<br />
diskursà.<br />
Kita vertus, Tëvø màstymo prielaidos<br />
galëtø dominti ne tik istorikus, bet ir tuos<br />
ðiuolaikinius màstytojus, kurie ne tik laidoja<br />
„filosofijà“ kaip mokslo ðakà, bet ir<br />
paèià ðio savito mintijimo bûdo prielaidà<br />
– mylëti iðmintá. Daþnas ðiuolaikinis filosofas,<br />
anot M. P. Ðaulausko, yra kankinamas<br />
„metafilosofinës refleksijos apriorijos:<br />
þinau, kad negaliu þinoti, net jei<br />
ir þinau“ 4 . Tokia intelektualinio neágalumo<br />
forma primena kalëjimo suþaloto kalinio<br />
psichinæ bûsenà: bûdamas nelaisvëje,<br />
að jos nekenèiu, o atsidûræs laisvëje,<br />
nesugebu bûti laisvas ir siekiu kuo grei-
Change language