Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

giausia ji tampa kitos skambanèios materijos
kontekste. Gaidø pavidalu bandoma
uþfiksuoti skambëjimo aukðtá, o kitø
nuorodø, artikuliacijos, agogikos, kitø
þenklø pagalba – kompozitoriaus norimo
girdëti garso charakterá, intonavimo
prasmæ. 1989 m. Taline vykusiame elektroninës
muzikos seminare L. Termenas,
mokydamas ðio straipsnio autoræ groti jo
sukonstruotu instrumentu termenvoksu,
pasakojo, kaip, siekdamas ypatingo simfoninio
orkestro skambëjimo efekto, bandë
ávairiais bûdais panaudoti infragarsus.
Subjektyvia prasme tai net nebuvo
garsai, jø egzistavimo negalima buvo
konstatuoti. Þmogaus klausa jø nepajëgë
fiksuoti, taèiau panaudoti kartu su
grojama muzika jie kûrë nerimastingà
siaubo atmosferà.
Epiniai Mahabharatos puslapiai pasakoja,
kad ið didþiulio chaosao atsiskyrusios
simetrinës ir kitokios vibracijos tapo
ávairiausiø fiziniø struktûrø pagrindu.
Apie analogiðkà harmonijos formavimosi
procesà buvo raðoma ir Permainø
knygoje Kinijoje. Graikø k. þodis logos
reiðkia ne tik þodá, bet ir garsà. Senøjø
civilizacijø þmonës Tibete, Indijoje,
Indonezijoje, Japonijoje ir kitur tikëjo,
kad garsas áveiks jø fizines negalias.
Daugelis mokslininkø (John Blacking,
Mechthild Papouðek, Wolfgang Suppan,
Friedrich von Hausegger, Christine
Plahl, Annette Landau, Peter Stulz, Gordon
Shou, Howard Gardner, Alfred Tomatis
ir kt.) eksperimentais patvirtino,
kad garsas dirgina sudëtingus nervø sistemos
modelius, susietus su aukðèiausiomis
protinës veiklos formomis. Harvardo
aukðtojoje pedagogikos mokyklo-
LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
KULTÛRA
je atlikti tyrimai átvirtino terminà „erdvinis
intelektas”. Buvo árodyta, kad muzika
tà intelektà vysto. Pvz., W.A.Mocarto
muzika (apibendrindami galëtume
sakyti: XVIII a. muzikos stilistika) padeda
sureguliuoti galvos smegenø þievës
neuronø „ugninæ masæ”. Tai reiðkia, kad
labai sustiprina deðniojo pusrutulio srityje
vykstanèius kûrybinius procesus,
kurie susijæ su erdviniu-laiko màstymu.
Ne vienas minëtas mokslininkas aiðkina,
kad muzikos klausymas veikia kaip
smegenø funkcijas modeliuojantys pratimai,
gerinantys aukðèiausiø smegenø
funkcijø simetrinæ organizacijà. Susisteminta
garsø organizacija (muzika) gali
padëti ugdyti koncentracijà, intuityvaus
màstymo gebëjimus. G.Shou atliko eksperimentus
su ikimokyklinukø grupëmis.
Vienos grupës vaikai mokësi skambinti
fortepijonu, muzikos raðto, klausë
muzikos kûriniø (XVIII, XIX a.), dainavo.
Kitos grupës vaikai mokësi tik kompiuterinio
raðtingumo. Eksperimento rezultatas:
net 36 procentais pagerëjo pirmosios
grupës vaikø erdvinë ir laiko suvokimo
patirtis palyginti su tais, kurie
dirbo su kompiuteriu.
Medicinos dr. Alfredas Tomatis tyrinëjo
þmogaus klausos specifikà, girdëjimo
galimybes 8 . Jis buvo bene pirmasis,
kuris moksliðkai pagrindë klausos fiziologijos
sàvokà. Prancûzijos medicinos
akademijoje buvo registruotas mokslinis
reiðkinys, pavadintas Tomatis efektas.
Mokslininkas pateikë naujà þmogaus
ausies ir vestibiuliarinës sistemos santykiø
modelá. Árodyta klausos átaka þmogaus
pusiausvyrai, raumenø masës perskirstymui,
perdavimui. Toliau A. To-
197