Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
las Nietzsche et philosophie (Nietzsche ir filosofija,<br />
1962), kuris nubrëþë tolesnes jo<br />
màstymo gaires. Netrukus paskelbë kità<br />
ðiam màstytojui skirtà knygà – Nietzsche<br />
(1965), jà papildë kruopðèiai parinktais<br />
ðio màstytojo fragmentais, kurie<br />
rodo paties Deleuze’o poþiûrius á pamatines<br />
filosofijos problemas. Veikalas ne<br />
tik labai svarbus Vakarø filosofijoje ásitvirtinanèiam<br />
naujam poþiûriui á Nietzsche<br />
kaip á vienà iðkiliausiø Vakarø<br />
màstytojø, bet ir intelektinei ðios knygos<br />
autoriaus biografijai.<br />
Susidûrimas akis á aká su Nietzsche’s<br />
gyvenimo ir kûrybos máslëmis, jø narpliojimas<br />
skatino filosofà naujai paþvelgti<br />
á svarbiausius dabartinës filosofijos<br />
uþdavinius, aiðkintis savo poþiûrá á<br />
juos, formuoti naujø kontekstiniø ir situatyviø<br />
kategorijø pasaulá bei naujà nelaikiðkos<br />
filosofijos sampratà. „Ðiuolaikinei<br />
filosofijai bûdingas siekis áveikti laikiðkumo–belaikiðkumo<br />
alternatyvà – nelaikinio,<br />
istorinio – amþino, dalinio –<br />
universalaus (de surmonter l’alternative<br />
temporel–intemporel, historique–éternel,<br />
particulier–universel). Eidami paskui<br />
Nietzsche, belaikiðkumà (intempestive)<br />
suvokiame kaip galingesná nei laikas (le<br />
temps) ir amþinybë (l’éternité) reiðkiná, –<br />
filosofija nëra istorijos arba amþinybës<br />
filosofija, ji yra belaikiðka (intempestive),<br />
visuomet ir tik belaikiðka, tai yra „prieð<br />
tà laikà, naudai laiko, kuris, tikiuosi, ateis“<br />
(Deleuze, 1968, p. 3).<br />
Nietzsche ir jo máslingi tekstai Deleuze’ui<br />
yra tarsi kelrodis kuriant savà nomadologinæ<br />
koncepcijà, nes ðis filosofas<br />
aiðkinamas kaip autentiðko, nuolatos<br />
ieðkanèio didþiai asmeninës tiesos no-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
madologinio màstytojo tipas. Nietzsche<br />
jo traktuotëje iðkyla kaip slaptas Kanto<br />
varþovas, siekiantis iðspræsti tai, ko neiðsprendë<br />
Karaliauèiaus màstytojas. Nomadologinio<br />
tipo màstytojas laisvai juda<br />
savo gyvenamo pasaulio erdvëje, neþymëdamas<br />
grieþtø savo gyvenamosios<br />
vietos ribø, juda ið vieno gyvenamojo<br />
taðko á kità, apgyvena juos, o vëliau juda<br />
neprisiriðdamas prie jokios konkreèios<br />
vietovës.<br />
Nomadologinës tradicijos màstytojai,<br />
Deleuze’o poþiûriu, prieðprieðina save<br />
dogmiðkoms „valstybinës filosofijos“<br />
formoms (Schopenhauerio motyvas), kurios<br />
jungia ávairias Vakarø metafizinës<br />
estetikos tradicijas reprezentuojanèias teorijas,<br />
tarnaujanèias ðio pasaulio stipriesiems,<br />
valdþiai, oficialioms institucijoms,<br />
tvarkai ir viskà graduojanèioms pagal<br />
pareigybiø laipsnius. Maiðtaujantis prieð<br />
grieþtos iðorinës reglamentacijos formas<br />
nomadinis màstymas ávairius atributus<br />
paskirsto anarchijos principu, jis nepaklûsta<br />
grieþtiems hierarchiniams ar represyvios<br />
sistemos reikalavimams. Viskas<br />
èia yra iðsklaidoma klajokliui paþástamoje<br />
erdvëje; todël nomadinis màstymas,<br />
kaip ir klajokliai didþiulëse stepiø erdvëse,<br />
laisvai pasklinda bei juda skirtingomis<br />
kryptimis ávairiose teritorijose, kuriø<br />
riba yra svetimas pasaulis.<br />
Sësliai gyvenæ Vakarø þmonës visuomet<br />
átariai þvelgë á klajoklius, jø laisvà<br />
erdvës suvokimà, gyvenimo, elgesio bûdà<br />
ir niekuomet nesistengë geriau suvokti<br />
jo esmës. Todël ir klajoklinis, atmetantis<br />
grieþtai reglamentuotas raidos<br />
schemas poþiûris yra svetimas vakarietiðkos<br />
màstymo tradicijos kûrëjams, juos<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
121
Change language