Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ANTANAS ANDRIJAUSKAS<br />
ti, netgi suskaidyti á dalis, kad liktø vietos<br />
atplûstanèiam chaosui, kuris virstø<br />
regëjimu“ (ten pat, p. 192).<br />
Skirtingai nei chaoso elementai, kurie<br />
yra efemeriðki ir iðnyksta tik atsiradæ,<br />
konceptai yra stabilûs prasmiø junginiai,<br />
iðsiskiriantys ypatinga tankumo<br />
konsistencija (consistance) tarsi gamtos<br />
sukurti unikalûs tekstø pasaulyje ásitvirtinæ<br />
abstraktûs loginiai konstruktai, kurie<br />
ásiverþia á teorinio diskurso sritá ir<br />
formuoja filosofijos idëjø istorijos laukà.<br />
„Tiek menas, tiek filosofija susiduria su<br />
chaosu ir já iðskaido, taèiau ðis skaidymas<br />
daromas skirtingais planais ir uþpildomas<br />
taip pat skirtingai – pirmuoju atveju<br />
kosminiais þvaigþdynais, tai yra<br />
afektais ir perceptais, antruoju atveju –<br />
imanentiðkumo komplekcijomis, tai yra<br />
konceptais. Menas màsto ne maþiau nei<br />
filosofija, taèiau jis masto afektais ir perceptais“<br />
(ten pat, p. 64). Taèiau ðios dvi<br />
pasaulio apmàstymo formos neretai susipina,<br />
pavyzdþiui, teatriðkai muzikali<br />
Don Chuano figûra Kierkegaard’o ar Zaratustros<br />
– Nietzsche’s filosofijoje. Taèiau<br />
konceptualûs personaþai (taip pat<br />
kaip ir estetinës figûros) negali bûti paverèiamos<br />
psichosocialiniais tipais, nors ir<br />
èia nuolatos vyksta jø persismelkimas.<br />
Konceptø sklaidos terpë yra tai, kà<br />
ðie màstytojai ávardija sàvoka plan (planas,<br />
plokðtuma), tai yra ta organizuota<br />
plokðtuma ir su ja susijusi erdvë, kuri<br />
praskrodþia neorganizuotà chaoso pasaulá<br />
ir iðskiria sàlyginai savarankiðkà<br />
sritá, susijusià su begaline minties sklaida.<br />
Filosofijos istorijà Deleuze’as ir Guattari<br />
vaizdþiai palygina su portreto menu.<br />
„Uþdavinys èia, – raðë jie, – ne<br />
128 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
„perteikti panaðumà“, tai yra pakartoti,<br />
kà pasakë filosofas, o sukurti panaðumà,<br />
kartu parodant jo ásteigtà imanencijos<br />
planà ir jo sukurtus naujus konceptus.<br />
Iðeina protinis, noetinis, maðininis portretas<br />
(ce sont des portraits mentaux, noétiques,<br />
machiniques). Ir nors paprastai tokius<br />
portretus pieðia filosofijos priemonëmis,<br />
juos galima kurti ir estetiðkai“<br />
(ten pat, p. 55–56).<br />
Siekdami iðryðkinti konceptø ir juos<br />
ákûnijanèiø konceptualiø personaþø savitumà,<br />
jie pradeda juos analizuoti lygindami<br />
su estetinëmis figûromis. Esminis<br />
skirtumas tarp konceptualiø personaþø<br />
ir estetiniø figûrø tas, kad pirmieji<br />
yra potencialûs konceptai, o antrieji –<br />
potencialûs afektai ir perceptai. „Pirmieji<br />
veikia imanencijos lygmenyje kaip<br />
Minties–Bûties (Pensée–Etre) (noumen)<br />
vaizdiniai, antrieji reiðkiasi kompozicijos<br />
pavidalu kaip Visatos vaizdinys (imaqe<br />
d’Univers) (fenomenas). Minties ir romano<br />
didþiosios estetinës figûros, taip pat<br />
tapybos, skulptûros ir muzikos kuria<br />
afektus, kurie tiek virðija áprastinius iðgyvenimus<br />
ir suvokimus, kiek konceptai<br />
virðija kasdienes nuomones“ (ten pat,<br />
p. 64). Beje, estetinës figûros (ir jas sukuriantis<br />
stilius) èia yra aiðkinamos kaip<br />
svetimos retorikai. Taèiau pojûèiai, perceptai<br />
ir afektai, peizaþai ir veidai, regëjimai<br />
ir filosofiniai konceptai apibûdinami<br />
beveik tais paèiais Nietzsche’s ir<br />
Bergsono estetinëms teorijoms bûdingais<br />
tapsmo terminais. Vis dëlto, nepaisant<br />
iðorinio panaðumo, estetinës figûros<br />
reiðkiasi kaip netapaèios konceptualiems<br />
personaþams.<br />
Siekdami apibûdinti meninës kûrybos<br />
esmæ, aptikti savotiðkà formalø, sis-
Change language