Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
kritinæ teorijà, leidþianèià dar kartà ið<br />
naujo paþvelgti á ðiuolaikinës kultûros ir<br />
ideologijos problemas.<br />
Herbertas Marcuse (1898–1979) – filosofas<br />
ir sociologas, vienas radikaliausiø<br />
technologijø ir kapitalistinës visuomenës<br />
kritikø. Ir nors daþnai mokslininko<br />
idëjos vadinamos „romantiðku technofobizmu“<br />
ar tiesiog „utopijomis“, devintojo<br />
deðimtmeèio naujasis nuosaikumas<br />
(karðtai propaguotas kito Frankfurto<br />
mokyklos filosofo – Jurgeno Habermaso)<br />
pamaþu vël uþleidþia pozicijas septintojo<br />
deðimtmeèio kritinës teorijos ðalininkams.<br />
Dël stiprios M. Foucault ir<br />
konstruktyvistø átakos atgimsta grieþta<br />
technologijos kritika, kartu kultûrologijos,<br />
menotyros, politinës filosofijos, fizikos<br />
ir psichologijos moksluose bei kitose<br />
srityse ásigali modernaus humanizmo<br />
bei holistinës paradigmos idëjos, sugràþinanèios<br />
atsakomybës, moralës ir etikos sàvokas,<br />
kuriø atgimimui neabejotinai nemaþà<br />
átakà padarë Marcuse’s radikalaus<br />
ekologizmo koncepcija.<br />
Marcuse’s tyrinëjama kapitalistinës<br />
visuomenës valdþios ir kultûros santykiø<br />
problematika neatsiejama nuo mokslininko<br />
kritinës nuostatos. Jam ypaè artima<br />
Frankfurto mokyklos suformuota, K.<br />
Mannheimo ir M. Weberio iðplëtota kritinio<br />
teoretiko arba mokslininko – pilieèio<br />
pozicija, tiesiogiai susijusi su subjektyviu<br />
iðgyvenimu ir troðkimu pakeisti socialinæ<br />
tikrovæ 1 . Prieðingai nei „akademinis<br />
màstytojas“, suvokiantis socialinio gyvenimo<br />
reiðkinius kaip vertus tik klasifikacijos<br />
ir neutralaus vertinimo, Marcuse<br />
mano, jog „vienintelis kritinës teorijos<br />
tikslas – rûpintis þmogaus laime“. Mar-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
cuse – vienas ið nedaugelio màstytojø,<br />
palaikæs ciniðko ir nusivylusio amþiaus<br />
filosofijoje optimistinæ laisvës ir laimës koegzistavimo<br />
idëjà. Tikëjimas þmonijos<br />
laime, màstytojo poþiûriu, neatsiejamas<br />
nuo galimybës ið esmës pakeisti individo<br />
ir visuomenës egzistencijà. Taigi filosofo<br />
„kritinë teorija“ tampa vienu ið kovos<br />
uþ laisvà visuomenæ bûdø.<br />
Þmogaus problemø iðkëlimas á pirmàjá<br />
planà – daugelio Frankfurto mokyklos<br />
atstovø esminis uþdavinys. Taèiau<br />
kartu jiems tenka konstatuoti, jog<br />
subjektas kapitalistinëje visuomenëje iðnyko,<br />
jis neteko savo savasties ir spontaniðkumo,<br />
kaip teigia Marcuse – jis<br />
prarado savo „antràjá iðmatavimà“. Panaðiai<br />
ðios mokyklos filosofø veikaluose<br />
nusakoma ir kultûros bûklë: iðkeliama<br />
„kultûros industrijos“ koncepcija,<br />
teigianti, jog XX a. viduryje kultûra tampa<br />
viena ið industrijos srièiø, ji, kaip ir<br />
subjektas, atsidûrë savo mirties akvaizdoje.<br />
Rinkos diktuojami vartojimo principai<br />
verèia produkuoti kûrinius, netekusius<br />
savo auros; apipintas ideologinëmis<br />
kliðëmis þmogaus ðvietimas ir santykis<br />
su kultûra virsta apgaule (pasak<br />
Adorno ir Horkheimerio), o pati asmenybë<br />
– iliuzija.<br />
Taèiau bene radikaliausiai kapitalistinës<br />
vartotojimo visuomenës ir ideologijos<br />
santyká ávertina Marcuse savo veikale<br />
Vienmatis þmogus. Brandþios industrinës<br />
visuomenës ideologijos tyrinëjimai<br />
(1964). Tyrinëdamas krizinius „vienmatës“<br />
industrinës visuomenës reiðkinius,<br />
Marcuse itin daug dëmesio skiria technologijai<br />
kaip sàlygiðkai autonomiðkai<br />
srièiai, kuri savo tikslams pajungia visà<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
107
Change language