Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
KLASIKA<br />
Taèiau Dievo valia þmogui gali bûti parodyta apreiðkimu, kuriuo grindþiamas<br />
tikëjimas. Todël pasaulio pradþia yra tikëtina, bet ne árodytina arba [moksliðkai]<br />
þinotina. Ðá faktà naudinga turëti omeny, kad kas nors, pasiðovæs árodyti tai, kas<br />
priklauso tikëjimui, neteiktø neátikinamø argumentø ir neduotø netikintiesiems pagrindo<br />
juoktis manant, kad dël tø argumentø mes tikime tais dalykais, kurie priklauso<br />
tikëjimui.<br />
Todël Á PIRMÀJÁ atsakytina, kad traktato Apie Dievo miestà vienuoliktojoje knygoje<br />
Augustinas sako, jog pasaulio amþinumà teigianèiø filosofø nuomonë buvo<br />
dvejopa. Mat vieni manë, kad pasaulio substancija nëra ið Dievo. Ir tai yra netoleruotina<br />
klaida, todël ji yra paneigtina átikinamais argumentais. Kiti manë, kad pasaulis<br />
yra amþinas, bet sakë, kad jis Dievo sukurtas. Mat jie norëjo, kad pasaulis<br />
turëtø ne laiko, bet kûrimo pradþià, kad tam tikru sunkiai suprantamu bûdu jis<br />
visada buvo padarytas. <strong>Kai</strong>p jie bando tai paaiðkinti, pasakyta deðimtojoje Apie Dievo<br />
miestà knygoje. Jie sako, kad jeigu pëda amþinai bûtø buvusi áspausta dulkëse,<br />
tai amþinai bûtø buvæs pëdsakas, kurio prieþastis neabejotinai yra tas, kuris já ámynë;<br />
ðitaip ir pasaulis visada buvo, nes visada buvo tas, kuris já daro. Norint visa<br />
tai suprasti, reikia atkreipti dëmesá á tai, kad judëjimu veikianti veikianèioji prieþastis<br />
laike bûtinai yra pirmiau uþ savo padariná, nes padarinys yra nebent tik veikimo<br />
pabaigoje, o veikiantysis visada turi bûti veikimo pradmuo. <strong>Bet</strong> jeigu veiksmas<br />
ávyksta staiga, o nesitæsia, tai nebûtina, kad darantysis bûtø pirmiau uþ padaryto<br />
trukmæ, kaip akivaizdu apðvietimo atveju. Todël jie sako, kad jeigu Dievas<br />
yra veikianèioji pasaulio trukmës prieþastis, tai nebûtina, kad Jis bûtø anksèiau uþ<br />
laiko trukmæ, nes jau pasakyta (kl. 45, a. 2 á 3), kad kûrimas, kai padaromas pasaulis,<br />
nëra palaipsnis kitimas.<br />
Á ANTRÀJÁ atsakytina, jog tie, kurie teigë, kad pasaulis yra amþinas, sakë, kad<br />
pasaulis yra Dievo sukurtas ið nieko, o ne padarytas ið ko nors – kaip tik taip mes<br />
suprantame þodá kûrimas, – bet nesakë, kad pasaulis sukurtas po nieko. Todël kai<br />
kurie ið jø, pavyzdþiui, Avicena savo Metafizikoje nevengë þodþio kûrimas.<br />
Á TREÈIÀJÁ atsakytina, kad toks yra Anaksagoro argumentas, kuris pateiktas<br />
Fizikos treèioje knygoje 16 . Taèiau jo iðvada bûtina ne be iðlygø, o tik tokiam protui,<br />
kuris svarstydamas ieðko atsakymo á klausimà, kà reikëtø daryti, ir tas svarstymas<br />
panaðus á judëjimà. Taèiau jau parodyta (kl. 14, a. 7), kad toks yra þmogaus,<br />
bet ne Dievo intelektas.<br />
Á KETVIRTÀJÁ atsakytina, jog teigiantys pasaulio amþinumà sako, kad tam tikri<br />
regionai begalæ kartø buvo apgyvendinti, iðtuðtëjæ ir vël apgyvendinti. Taip pat<br />
ir menai dël ávairiø nepalankiø aplinkybiø ir atsitiktinumø begalæ kartø buvo iðrasti,<br />
prarasti ir vël iðrasti. Todël Meteorologikoje 1 7 Aristotelis teigia, kad juokinga<br />
remiantis tokiais atskirø dalykø kaitos argumentais pripaþinti poþiûrá dël viso pasaulio<br />
naujumo.<br />
Á PENKTÀJÁ atsakytina, kad net jeigu pasaulis visada bûtø buvæs, amþinybëje jis<br />
neprilygtø Dievui, – aiðkina Boetijus traktato Apie filosofijos paguodà pabaigoje, – nes<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
169
Change language