Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Voltaire. Il fout prendre un parti ou le principe<br />
d‘action, chap. V. Cituota pagal S. J. Ðeinmano-<br />
Topðteino vertimà á rusø kalbà: Volter. Filosofskije<br />
soèinenija. – Moskva, Nauka, 1988, p. 507. Pastaba:<br />
ðioje citatoje þodis pirmesnis reiðkia ne<br />
ankstesná, o pirmesná prigimtimi – kaip prieþastis<br />
pirmesnë uþ jos padariná.<br />
18 I. Kantas. Grynojo proto kritika. – Vilnius, Mintis,<br />
1982, p.320.<br />
19 I. Kantas. Prolegomenai. – Vilnius, Mintis, 1972,<br />
p. 131. Kantas siûlo transcendentaliná idealizmà<br />
kaip raktà kosmologinëms antinomijoms spræsti.<br />
Apie tai þr: Grynojo proto kritika, p. 362 ir toliau.<br />
XLVI KLAUSIMAS<br />
Apie sukurtø daiktø trukmës pradþià<br />
Á TRIS ARTIKULUS SUSKIRSTYTAS<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KLASIKA<br />
Toliau reikia apsvarstyti sukurtø daiktø trukmës pradþià (þr. kl. 44 ávadà).<br />
Klausiama trijø dalykø.<br />
Pirma: ar kûriniai visada buvo.<br />
Antra: ar jø pradþia yra tikëjimo dalykas.<br />
Treèia: kaip reikia suprasti pasakymà, kad Dievas pradþioje sukûrë dangø ir þemæ.<br />
1 ARTIKULAS<br />
AR KÛRINIØ VISATA VISADA BUVO<br />
10 „Lengviau suvokti begalinæ laiko trukmæ negu<br />
begaliná vietos iðtæstumà, nes begalinæ trukmæ<br />
ásivaizduojame Dieve, o tásumà priskiriame tik<br />
materijai, kuri nëra begalinë, ir erdvæ anapus<br />
Visatos vadiname ásivaizduojama. ...Manau, kad<br />
þmogus, ásivaizduojantis, jog savo màstymu gali<br />
prasibrauti anapus tø ribø, kuriose egzistuoja<br />
Dievas, yra pernelyg geros nuomonës apie savo<br />
proto galià.“ Leibniz. Nouveaux essais sur<br />
l‘entendement humain par l‘auteur du systeme<br />
de l‘harmonie preetablie, chap. XV. Cituota pagal<br />
P. S. Juðkievièiaus vertimà á rusø kalbà: Leibnic.<br />
Soèinenij. – Moskva, Mysl, 1983, p. 154.<br />
PIRMOJO NAGRINËJIMAS PRADEDAMAS ÐITAIP. Atrodo, kad kûriniø visata,<br />
vadinama pasauliu, niekada neprasidëjo, ji buvo amþinai.<br />
1. Juk kiekvienam, kuris pradeda bûti, anksèiau, negu jis atsiranda, turi bûti jo<br />
buvimo galimybë, kitaip bûtø neámanoma, kad jis atsirastø. Vadinasi, jeigu pasaulis<br />
pradëjo bûti, tai, kol jo nebuvo, buvo jo buvimo galimybë. O galimybë<br />
bûti yra materija, galinti ir bûti dël formos, ir nebûti dël stokos. Taigi, jei pasaulis<br />
pradëjo bûti, tai anksèiau uþ já buvo materija. Taèiau materija negali bûti<br />
be formos, o pasaulio materija kartu su forma yra pasaulis. Vadinasi, pasaulis<br />
buvo anksèiau, negu pradëjo bûti, bet tai neámanoma.<br />
2. Be to, kiekvienas, kuris turi galià visada bûti, nebûna taip, jog vienu metu jis<br />
yra, o kitu metu jo nëra, nes daiktas yra tiek ilgai, kiek siekia jo galia. O visi<br />
neirûs daiktai turi galià visada bûti, bet negali bûti apibrëþtos trukmës laikà.<br />
Todël joks neirus daiktas vienu metu yra, o kitu – nëra. Taèiau kiekvienas, kuris<br />
pradeda bûti, vienu metu yra, o kitu – nëra. Vadinasi, joks neirus daiktas<br />
163
Change language