Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

17 II Sent. d. 24, E, a. 7: Ed., Paris. T. 27, p. 404.
Jis daro panaðià, taèiau platesnæ skirtá viename
ið savo komentarø Etikai: Ethica, 1. III, 1,
16: Ed. Paris., t. 7, p. 219–220.
18 STh, Ia –IIae , q.1, a.1 ir a.4. Naudoju Akvinieèio
tekstø Leoninæ redakcijà, iðskyrus komentarus
Sentencijoms, kurias paëmiau ið Mandonnet
redakcijos.
19 STh, Ia –IIae , q.9, a.1 ir STh I–II, q. 8, a.1.
20 STh, Ia–IIae , q.14, a.1.
21 Apie sutarimà þr. STh, I–II, q. 15. Apie pasirinkimà
þr. STh, I–II, q. 13.
22 STh, Ia–IIae , q.17, a.1 ir a.3.
23 STh, Ia –IIae , q. 9.
24 Mano Akvinieèio laisvës teorijos interpretacija
yra labai kontroversiðka. Apie kitas interpretacijas
þr. Stump, Eleonore: Aquina’s Account
of Freedom: Intellect and Will, in: The
Monist 80 (1997), p. 576–597; Riesenhuber,
Klaus: The Bases and Meaning of Freedom in
Thomas Aquinas, in: roceedings of the American
Catholic Philosophical Association 48 (1974),
p. 99–111; Gallagher, David M.: Free Choice
Salomëja JASTRUMSKYTË. Eskizas. 2000. Anglis, popierius. 30 × 21
AKTUALIOJI TEMA
and Free Judgement in Thomas Aquinas, in:
Archiv fur Geschichte der Philosophie 76 (1994),
p. 247–277.
25 Thomas de Aquino: De veritate, q. 24, a. 2: Opera
omnia (Ed. Leonina), t. 22, 33. – Roma, 1976,
p. 685.
26 Nors tiesiogiai Akvinietis ðito nesako, taèiau
ðiame dëstyme numanoma, kad èia aptariamas
troðkimas yra valia.
27 De veritate, q. 24, a. 2: ibid.
28 STh, Ia –IIae , q. 13, a. 6.
29 STh, Ia –IIae , q. 17, a. 1 ad 2.
30 De veritate, q. 24, a. 6: Opera omnia (ed. Leonina),
t. 22, 3. – Roma, 1976, p. 695.
31 De veritate, q. 24, a. 6: ibid. Þr. t. p. STh, Ia , q.
83, a. 2–4.
32 STh, Ia , q. 83, a. 4.
33 STh, Ia –IIae , q. 13, a. 1.
34 Panaðu, kad ðiame aptarime að implikuoju alternatyvias
laisvo veikimo galimybes. Tai, manau,
turëtø suteikti mano poþiûriui daugiau
aiðkumo, taèiau netvirtinu, kad tokios alternatyvos
ten tikrai buvo.
B. d.
Ið anglø kalbos vertë
Vygantas ALEKSANDRAVIÈIUS
LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
159