Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
JONAS BALÈIUS<br />
14<br />
ja bei supozicijomis yra artimas Ch. de<br />
Montesquieu suformuluotam màstymo<br />
bûdui – geopolinei orientacijai apibrëþiant<br />
esminius tautø, kaip etnotipø, dvasinio,<br />
dorovinio charakterio bruoþus, jø vertybinius<br />
prioritetus. Vis dëlto A. Maceina<br />
nëra tik Ch. de Montesquieu paþiûrø populiarintojas<br />
ar sekëjas. Ir ðtai kodël: pagrindiná<br />
vaidmená tautos kaip etnoso formavimuisi,<br />
jos doroviniø charakteristikø<br />
skleidimuisi ir raidai, pasak A. Maceinos,<br />
vaidinanti ne gamta, ne klimatas ir ne<br />
reljefas, o tautos istorija. „Gyvenamoji aplinka<br />
yra erdvës veiksnys. Istorinis likimas<br />
yra laiko veiksnys. <strong>Kai</strong>p tauta negali<br />
bûti suformuota tik vieno iðvidinio<br />
veiksnio (rasës), nes ji gyvena tik tam tikromis<br />
sàlygomis, kurios jà taip pat sàlygoja,<br />
taip lygiai ji negali bûti suformuota<br />
në vieno erdvës veiksnio (gyvenamosios<br />
aplinkos), nes tauta gyvena ne tik<br />
erdvëje bet ir laike. Erdvë yra laiko atrama.<br />
Kur nëra erdvës, ten nëra në laiko.<br />
<strong>Bet</strong>, antra vertus, laikas áprasmina erdvæ.<br />
Erdvinei kategorijai ,,ðalia vienas kito“<br />
(Nebeneinander) laikas prideda dar<br />
vienà kategorijà: ,,po vienas kito“ (Nacheinander).<br />
Tapsmas virsta besikeièianèiø<br />
elementø buvimu (esse successivorum<br />
est fieri, Suarez)“ (5, 8, p. 25).<br />
Vadinasi, laikas ðiame pasaulyje visada<br />
yra bûtent tai, kas áþmogina, áasmenina<br />
erdvæ, ir pirmiausia todël, kad<br />
þmogui kaip dvasingajam visuomeniniam<br />
individui laikas visada sutampa su istorija<br />
– jo paties, jo artimøjø ir giminiø,<br />
tautos bei þmonijos istorija. Mûsø visø<br />
gyvenimas kartu, t. y. tautoje ir kiekvieno<br />
atskirai, taip pat yra istorija. „Tautos<br />
iðgyventas laikas, arba josios istorija, jai<br />
yra tas pats, – pabrëþia A. Maceina, –<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
kas individui subrendimas amþiaus atþvilgiu.<br />
<strong>Kai</strong>p individas tampa asmenybe<br />
tik po tam tikro laikotarpio, taip ir<br />
þmoniø grupë tampa tikra tauta tik po<br />
tam tikro bendrai iðgyvento istorinio<br />
tarpsnio“ (5, 8, p. 25).<br />
Atitinkamu bûdu istorija, kaip tautos<br />
kartu iðgyventas laikas, padaro vertybe<br />
ir jos apgyventàjà teritorijà, paproèius,<br />
religijà, kalbà ir t. t.<br />
Svarstydamas, kas ið tikrøjø yra istorinis<br />
tautø likimas, kà reiðkia sàvoka „tauta<br />
iðgyvena istoriná likimà“, A. Maceina<br />
prieina prie iðvados, kad „Istorinis likimas<br />
visø pirma yra kultûrinio tautos gyvenimo<br />
tarpsnis. Kultûra ir istorija yra ið esmës<br />
susijusios“ (5, 8. p. 27). <strong>Kai</strong>p tik todël istorinis<br />
likimas ir esàs tautos tapsmas.<br />
Tad kuo ir kaip ðitaip A. Maceinos<br />
ávardijamas istorinis likimas galás bûti<br />
reikðmingas ir ypaè savitas lietuviø<br />
tautai?<br />
Akivaizdu, jog mûsø tautos istorinis<br />
likimas nebuvo itin palankus nei savarankiðkam<br />
politiniam, nei kultûriniam<br />
gyvenimui bei jø abiejø ugdymui.<br />
Todël kaip ir kokiomis priemonëmis visa<br />
tai yra ámanoma apibrëþti, apibendrinti<br />
ir ávardinti kaip itin savità „nacionaliná<br />
likimà“?<br />
Kad galëtø tai padaryti, A. Maceina<br />
pateikia nemaþai pavyzdþiø ið kitø Europos<br />
ir pasaulio tautø gyvenimo, jø istorinio<br />
likimo. Pavyzdþiui, pasinaudodamas<br />
J. K. Schumanno mintimi, jis pabëþia,<br />
kad esminis ðveicarø tautos sàmonës<br />
apraiðkø stebëjimas aiðkiai rodàs ðveicarø<br />
tautai itin bûdingà, nuostabiai iðugdytà<br />
atsiminimà „bendrai pergyventø ávykiø,<br />
bendrø kovø ir savæs teigimo, ið kurio<br />
ði tauta semiasi sau maisto“ (5, 8,