Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ANTANAS ANDRIJAUSKAS<br />
skleidþiasi spontaniðkame kûrybinës<br />
dvasios polëkyje kaip sàmonës srautas,<br />
uþslëptos mintys, citatos, atspalviai,<br />
tekstø, kontekstø, kvazitekstø, hipertekstø<br />
ir intertekstø sàveika.<br />
Vadinasi, nomadinis màstymas yra<br />
sëslaus sustingusio, dogmiðko màstymo<br />
ir bûties suvokimo antipodas, jis nepaklûsta<br />
jokiai centralizuotai valdþiai ir<br />
kontrolei. Todël yra laisvas, kûrybiðkas,<br />
iðsivadavæs ið amþiais ásitvirtinusiø poþiûriø,<br />
dogmø átakos, atsiribojæs nuo<br />
ávairiø sëslø màstymà slegianèiø ásipareigojimø,<br />
servilizmo, konformizmo,<br />
dogmø, konvencijø. Akivaizdu, kad Deleuze’o<br />
nomadologijos koncepcija nukreipta<br />
prieð klasikinës Vakarø metafizinës<br />
estetikos dogmatizmà, totalitarizmà,<br />
grieþtà reglamentacijà, apribojanèià<br />
asmenybës kûrybiðkumà, jos spontaniðkø<br />
dvasios polëkiø laisvæ. Jo manymu,<br />
svarbiausias ankstesnës metafizinës estetikos<br />
trûkumas – realios patirties ignoravimas<br />
ir nesugebëjimas atsiriboti nuo<br />
þmogaus kûrybiðkumà varþanèiø dogmø.<br />
Ðiuo poþiûriu jis kritikuoja netgi savo<br />
ákvëpimo ðaltiná Kantà, kurio „transcendentalinë<br />
estetika“, Deleuze’o nuomone,<br />
neleistinai ignoruoja realø patyrimà.<br />
Ji tik apraðinëja tas þinias, kurias<br />
ið anksto jau turime, kad gautume tà patyrimà,<br />
kurá nuolatos aptinkame supanèiame<br />
pasaulyje. Estetinio paþinimo<br />
prasmë Deleuze’ui – ne operavimas jau<br />
paþintais reiðkiniais, sàvokomis, o tuo,<br />
kas dar nepaþinta, kas atskleidþia groþio<br />
pasaulio ávairovæ, gyvenimo ir meninës<br />
veiklos pokyèius.<br />
Po antrojo glaudaus bendravimo su<br />
Guattari tarpsnio treèiajame dvasinës<br />
124 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
evoliucijos etape (kuriame minëtas bendravimas<br />
iðsirutuliojo á kokybiðkai naujà<br />
lygmená) Deleuze’o ir Guttari’o dëmesys<br />
nukrypo á pamatiniø filosofinio paþinimo<br />
problemø, vaizduojamosios dailës,<br />
kino estetikos ir vizualumo problematikos<br />
studijas. „Buvo, – raðë jis, – treèiasis<br />
periodas, kai kalbu apie tapybà, kinà<br />
ir kylanèius vaizdinius. <strong>Bet</strong> tai knygos<br />
filosofija. Sàvoka, kuri, atrodo, dar<br />
turi du matmenis: percepciná ir afektyvøjá.<br />
<strong>Kai</strong>p tik tai mane ir domina, o ne<br />
patys vaizdiniai. Perceptai – ne sàvokos,<br />
tai yra jausmø paketai ir santykiai, iðliekantys<br />
su tuo, kas juos teigia. Afektai –<br />
ne jausmai, tai tapsmas, perþengiantis<br />
pats save (tampantis kitoks)“ (Deleuze,<br />
1990, p. 186–187).<br />
Mokslininkas vis daugiau domisi vizualumo,<br />
vaizdiniø judëjimo ir suvokimo<br />
estetikos problematika. Dviem anksèiau<br />
minëtoms Deleuze’o kino estetikai<br />
skirtoms knygoms – Cinéma. 1. L’Image–<br />
mouvement , Cinéma. 2. L’Image–temps<br />
bûdingas labai savitas poþiûris ne tik á<br />
kino, bet ir estetikos apskritai problemas.<br />
„Ði knyga – ne kino istorijos apybraiþa,<br />
– raðë pirmosios knygos ávade<br />
autorius, – tai taksonomijos judesys,<br />
bandymas klasifikuoti vaizdinius ir þenklus.<br />
Juolab kad jau pirmajame tome<br />
apsiribojame tik elementø apibûdinimu,<br />
maþa to – tik vienos klasifikacijos dalies<br />
elementais“ (Deleuze, 1983, p. 7). Netgi<br />
knygø pavadinimai rodo, kad pirmame<br />
tome daugiausia aptariamos ávairiausios<br />
„vaizdinio–judëjimo“ apraiðkos, o antrajame<br />
tyrinëjamos „vaizdinio–laiko“ metamorfozës.<br />
Didþiuosius reþisierius Deleuze’as<br />
vaizdþiai lygina ne tik su tapy-