Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
odoma, kodël ðiuolaikinë kultûra tampa<br />
vis atviresne Rytø átakai.<br />
Lietuva: tarp Rytø ir Vakarø pasauliø.<br />
Treèiojoje, mano nuomone, ádomiausioje<br />
knygos dalyje paþvelgiama á ávairiø<br />
garsiø Lietuvos menininkø ir filosofø<br />
kûrybà. Autorius prisipaþásta, kad dël<br />
ribotos veikalo apimties atsisakë daugybës<br />
kitø tekstø apie mûsø kultûrai svarbius<br />
þmones – literatus, dailininkus, filosofus.<br />
Tad á „Kultûros, filosofijos ir<br />
meno profilius“ A. Andrijauskas átraukë<br />
tuos, kurie jam pasirodë dvasiðkai artimiausi<br />
ir reikðmingiausi – dailininkus<br />
M. K. Èiurlioná, L. Truiká, J. Maèiûnà,<br />
A. Ðvëgþdà, Þ. Mikðá, R. Orantà, fotografà<br />
P. Normantà, raðytojà J. Ivanauskaitæ,<br />
menotyrininkà J. Baltruðaitá, filosofus<br />
S. Ðalkauská ir A. Ðliogerá, indologà<br />
A. Beinoriø. Pristatydamas ðiuos garsius<br />
lietuviø kultûros þmones, autorius iðryðkino<br />
jø kûryboje orientalistinius motyvus,<br />
pabrëþë Rytø kultûros poveiká jø<br />
kûrybai arba pristatë juos kaip savotiðkus<br />
metaforiðkus tiltus tarp dviejø skirtingø<br />
pasauliø – Rytø ir Vakarø. Mat á<br />
Lietuvà autorius þvelgia kaip á tarpinæ<br />
vietà, svyruojanèià tarp dviejø skirtingø<br />
pasauliø: „lemtis ar uþslëpta istorinës<br />
raidos logika nubloðkë lietuvius (paskutinius<br />
Europos pagonis) á Þemës plotà<br />
tarp Rytø ir Vakarø pasauliø?“ – klausia<br />
jis. Taigi jis grindþia prielaidà, kad<br />
neatsitiktinai bûtent Orientas lietuviams<br />
padëdavo iðreikðti savo kultûriná tapatumà,<br />
pavyzdþiui, atskleisti pagoniðkojo<br />
baltiðkojo substrato reikðmæ, ir tarsi<br />
„stebuklingame veidrodyje“ iðvysti kitoká<br />
negu racionaliøjø krikðèioniðkøjø Vakarø<br />
veidà. A. Andrijauskas iðryðkina<br />
tokius lietuvio mentaliteto bruoþus kaip<br />
RECENZIJA<br />
kontempliatyvumas, emocinis pasaulio<br />
suvokimas, ypatinga pagarba gamtai ir<br />
pabrëþia, kad jie mus priartina prie rytiniø<br />
slavø ir Tolimøjø Rytø kultûrø.<br />
Palyginti daug dëmesio knygoje skiriama<br />
M. K. Èiurlionio kûrybai, kuri<br />
nagrinëjama modernistinio meno kontekste,<br />
atsekamos jos naujoviðkumo ir<br />
marginalizavimo prieþastys. A. Andrijauskas<br />
pasiremia formaliosios, ikonologinës<br />
ir komparatyvistinës analizës metodais<br />
ir atskleidþia platø neoromantiniø<br />
ir moderniøjø muzikos, dailës ir literatûros<br />
krypèiø kontekstà. Autorius nebando<br />
genialaus lietuviø menininko kûrybà aiðkinti<br />
per iðorines átakas ir já veikusius<br />
dvasinius sàjûdþius. Beje, daugumà tekstø<br />
apie Èiurlioná jis vertina kritiðkai:<br />
„èiurlioniana ne visuomet yra deramo<br />
lygio ir nuosekliai motyvuota, neretai<br />
bûna paremta gandais ir ásitvirtinusiais<br />
vertinimais“. A. Andrijauskas iðsamiai<br />
analizuoja Tolimøjø Rytø dailës atspindþius<br />
M. K. Èiurlionio tapyboje – atseka<br />
jo kûrybos orientalistines iðtakas, iðryðkina<br />
esminius bruoþus, bûdingus tiek<br />
Èiurlionio, tiek kinø, japonø menininkams.<br />
Gana átaigi yra komparatyvistinë<br />
ikonografinë atskirø dailës kûriniø analizë<br />
– sugretindamas M. K. Èiurlionio Jûros<br />
sonata. Finale su japono Hokusai graviûra<br />
Banga, o Vasaros sonatà. Alegro – su<br />
XV a. japono Schubuno peizaþu Metø laikai,<br />
autorius vaizdþiai parodo, kad M. K.<br />
Èiurlionis buvo susipaþinæs su Tolimøjø<br />
Rytø meno kûriniais ir rëmësi rytietiðkais<br />
meninës kompozicijos, erdvës perteikimo<br />
ir perspektyvos principais bei konkreèiais<br />
ikonografiniais elementais.<br />
Aukðtai vertindamas lietuviø kilmës<br />
menotyrininko J. Baltruðaièio kompara-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
219
Change language