Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VALDAS PRUSKUS<br />
48<br />
Rinkos sàlygomis pardavimas (ið esmës<br />
tai yra mainai) tampa vyraujanèia<br />
daugelio þmoniø gyvensenos ir<br />
veiksenos forma. Þmonës nuolat pratinami<br />
„pirkti ir parduoti”: savo darbà, gebëjimus,<br />
nekilnojamàjá turtà ir pan. Tiesa,<br />
ið to pardavimo naudos turi ir pardavëjas,<br />
ir pirkëjas. Taèiau, nors ði nauda<br />
abipusë, vis daþniau svarstomas tokio<br />
sandërio proceso (pirkimas ir pardavimas)<br />
efektyvumas. Pradedama abejoti,<br />
ar ið tiesø vienodai laimi abi pusës, ar<br />
ið tiesø pardavimas yra savanoriðkas ir<br />
naudingas parduodanèiajam1 . Neatsitiktinai<br />
dar Senajame Testamente paþymëta:<br />
„<strong>Kai</strong>p vinis plytø tarpe ákalta, taip<br />
glûdi nuodëmë tarp pirkëjo ir pardavëjo”<br />
(Sir 27,2–3). Ar ið tiesø rinka (jos priemonës)<br />
yra toks geras teisingo ir doro<br />
pardavimo „nustatytojas”, kaip teigia liberalai?<br />
<strong>Kai</strong>p þinoma, liberalizmas linkæs pripaþinti<br />
dideles teises visagalei rinkai.<br />
Jos riboms iðplësti jis skiria gerokai daugiau<br />
dëmesio nei socialinei srièiai. Tai<br />
nenuostabu. Juk liberalizmo teorija uoliai<br />
gina individo laisvæ ir saviraiðkà<br />
nuo visokio galimo pasikësinimo – ypaè<br />
valstybës institucijø pastangø jà riboti.<br />
Gina, kiek sugeba.<br />
Kita vertus, akivaizdu, kad individo<br />
veikimo laisvë privalo turëti ribas. Tas ribas<br />
nustato socialinës normos, kurias dera<br />
pripaþinti visiems ir jø laikytis. Bûtent<br />
tai, kad visuomenëje yra tos socialinës<br />
normos, ir sudaro palankias sàlygas: pirma,<br />
tobulëti jai paèiai kaip socialiniam<br />
organizmui; antra, bendrauti ir bendradarbiauti<br />
individams tarpusavyje siekiant<br />
gërio (gërybiø, gerovës), kurá kiek-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
vienas supranta savaip ir kurio linkæs<br />
siekti tam tikru bûdu. Kadangi þmonës<br />
siekia skirtingø gërybiø (ávairios gërybiø<br />
rûðys), tai naudoja ir ávairius bûdus bei<br />
priemones. Èia svarbu, kad pripaþástama<br />
laisvë gërybiø (gerovës) siekti visiems.<br />
Kartu liberalizmo teorija pripaþásta<br />
veiklø (sferø) ávairovæ ir jø sàlygiðkà savarankiðkumà.<br />
Kitaip tariant, ji linkusi<br />
grieþtai atskirti valstybæ nuo rinkos, pripaþásta<br />
valdþiø padalijimo principà, gina<br />
individo saviraiðkos formø autonomiðkumà<br />
ir nepriklausomumà nuo valstybës<br />
(ðeimos, klubø, profesijø, meno,<br />
mokslo, religijos, asociacijø autonomiðkas<br />
egzistavimas).<br />
<strong>Kai</strong>p minëjome, liberalai ypaè gina<br />
asmens autonomiðkumà. Kà jis reiðkia?<br />
Asmens autonomiðkumo pripaþinimas<br />
reiðkia, kad pripaþástama teisë veikti pagal<br />
savus principus ir vertybines nuostatas.<br />
Tiesa, toks autonomijos reikalavimas<br />
gali tapti priedanga pateisinti ávairias<br />
individo neurozes bei fobijas (pvz.,<br />
pripaþástant tam tikrai tautinei grupei<br />
þmoniø jø saviraiðkos ir gyvensenos savitumà,<br />
galima reikalauti autonomijos).<br />
Prisidengus autonomijos reikalavimu<br />
galima siekti dominuoti tam tikroje srityje<br />
(socialinëje, kultûrinëje ir pan.) 2 . Todël<br />
autonomijos reikalavimas visada kelia<br />
daugiau klausimø, negu yra atsakymø.<br />
Visada tuo siekiama sudaryti iðskirtines<br />
sàlygas individui ar tam tikrai grupei.<br />
Turi bûti ne tik pagrástas ðis siekis,<br />
bet ir rastos tam tikros visuotinai subalansuotos<br />
jo ágyvendinimo priemonës.<br />
Taigi ið tikrøjø autonomija, taip pat ir<br />
individo, gali bûti ágyvendinta tik visuomenës<br />
lygiu per atitinkamas demokra-
Change language