Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ës atidavimas tam tikrai alternatyvai,<br />
bet atsisako idëjos, kad laisvë apima sugebëjimà<br />
spræsti secundum ratione honesti.<br />
Liberum arbitrium visas priskiriamas<br />
troðkimo gebëjimui 13 . Vis dëlto skirtumas<br />
tarp jo ir valios, kuri taip pat yra<br />
troðkimo galia, iðlieka.<br />
Albertas nepaaiðkina, kodël jis pakeitë<br />
savo teorijà. Nenurodyta prieþastis,<br />
kodël veikale De homine aiðkindamas<br />
þmogaus veiksmø laisvæ, jis postulavo<br />
treèià virð intelekto ir valios esanèià galià,<br />
yra ta, kad jis tikëjo, jog intelektà lemia<br />
dalykø padëtis pasaulyje 14 . Ði paraiðka<br />
skatina manyti, kad intelektas negali<br />
bûti þmogaus laisvës ðaltinis. Intelekto<br />
veikla apima tiesos paþinimà ir sprendimø<br />
apie jà ágijimà. Þinias ir tiesà formuoja<br />
pasaulio sàlygos, o intelektas neturi<br />
joms jokios galios. Maþa to, intelektas negali<br />
nepripaþinti gërio 15 . Intelektas yra<br />
bûtina laisvo veiksmo sàlyga, nes prieð<br />
veikiant reikia identifikuoti visas galimas<br />
veiksmo alternatyvas, taèiau Albertas<br />
mano, kad intelekto apribojimai neleidþia<br />
remtis juo aiðkinant laisvæ. Norëdamas<br />
paaiðkinti þmogaus laisvæ ir veikale<br />
De homine laikydamasis nuomonës, kad<br />
laisvë ið dalies yra paþintinio sugebëjimo<br />
funkcija, jis turi postuluoti galià, esanèià<br />
virð intelekto, kuris nepajëgia reikiamai<br />
kontroliuoti savo veiksmø, ir valios, kuri<br />
neturi reikalingø paþintiniø sugebëjimø.<br />
Taigi Albertas pagrindþia savo pozicijà<br />
veikale De homine, taèiau tai nepaðalina<br />
problemø, susijusiø su intelekto determinuotumu,<br />
nes ir liberum arbitrium<br />
patiria panaðius apribojimus spræsdamas<br />
apie veiksmo alternatyvø vertæ. Panaðu,<br />
kad vëliau savo karjeroje Albertas geriau<br />
AKTUALIOJI TEMA<br />
áþvelgë ðià problemà ir tai privertë já atsisakyti<br />
idëjos, kad galimybë daryti tokius<br />
sprendimus susijusi su veiksmo<br />
laisve. Tokiu atveju laisvë bûtø sugebëjimas<br />
pasirinkti kà nori, o galia, leidþianti<br />
laisvai pasirinkti, bûtø trokðtanti galia.<br />
Ðitaip modifikuoti minëtà sampratà Albertà<br />
skatino dar vienas motyvas. Netgi<br />
veikale De homine pasirinkimà jis apibrëþia<br />
pirmenybës suteikimo (preferencijos)<br />
ir polinkiø terminais. Taèiau preferencijos<br />
ir polinkiai yra troðkimo galios ypatumai.<br />
Nëra pagrindo apibrëþti liberum<br />
arbitrium kaip paþintinæ galià.<br />
Taèiau èia nekalbama apie prieþastis,<br />
kodël Albertas mano, kad liberum arbitrium<br />
yra ypatinga galia. Tai netgi prieðtarauja<br />
tradicijai, kuri liberum arbitrium<br />
apibrëþia vien tik intelekto ir valios terminais.<br />
Albertas priima Lombardo apibrëþimà<br />
ir privalo pasiaiðkinti dël to, kas<br />
pavirðutiniðkam þvilgsniui atrodo akivaizdus<br />
nukrypimas 16 . Komentaruose<br />
Sentencijoms jis daro prielaidà, kad nors<br />
pasirinkimas yra apibrëþiamas preferencijos<br />
terminais, savo pobûdþiu jis gana<br />
skiriasi nuo valios akto. Jis skiria dvi pasirinkimo<br />
rûðis – spontaniðkai daromà ir<br />
teisingu racionaliu pagrindu daromà pasirinkimà.<br />
Liberum arbitrium yra susijusi<br />
su pirmàja, bet ne su antràja pasirinkimo<br />
rûðimi, kuri, kaip gana ádomiai teigia Albertas,<br />
nëra laisvas veiksmas. Pastarasis<br />
pasirenka geresnæ alternatyvà, Alberto<br />
nuomone, toká pasirinkimà nulemia teisinga<br />
prieþastis ir jis yra valios funkcija 17 .<br />
Alberto nurodoma dviejø pasirinkimo<br />
rûðiø skirtis suteikia pagrindà liberum arbitrium<br />
ir valios atskyrimui. Pasirinkimas<br />
susijæs su polinkiu, todël jam reikia<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
155
Change language