Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

tá, kurià tiriant gautos tam tikros iðvados,
tiek á kitas reiðkiniø sritis, kuriø atþvilgiu
siekiama nustatyti galimybæ taikyti
tas iðdavas, þvelgiama vienodai – kaip á
perteikianèias tam tikrais aspektais suvokiamø
reiðkiniø bendràsias savybes, ryðius,
dësningumus. Paþinimo iðdavø taikymo
srities apribojimai, universalistiniø
pretenzijø atmetimas vyksta bûtent tokio
loginio konteksto plotmëje. Kità paþinimo
rezultatø taikymo ribø loginæ plotmæ
antiuniversalizmo ðalininkai yra linkæ
tarsi apeiti, nutylëti. Turiu galvoje tai,
kad tam tikri reiðkiniø dësningumai, ryðiai,
santykiai, nustaèius jø taikymo ribas
– erdvines, laikines, rûðines ir kt., –
gali bûti pagrástai taikomi kiekvienam
apibrëþtose ribose empiriðkai besireiðkianèiam
esiniui. Ðiuo poþiûriu paþinimo
iðdavø taikymas turi visuotiná, universalø
pobûdá. Þmogus, kurio bûties pasaulis
ir patirtis yra riboti, matyt, nepasigenda
universalaus, beribio patirties taikymo
perspektyvø, bet jam labai svarbu,
kad þinios, gebëjimai, patirtis galëtø bûti
visuotinai taikomi susidûrus su nuolat
jo gyvenamame pasaulyje empiriðkai
besireiðkianèiais esiniais.
Straipsnio apimtis neleidþia iðsamiau
aptarti daugelio kitø klausimø, lieèianèiø
mokslinio paþinimo ar patirties apskritai
taikymà. Todël norëtume já baigti
Literatûra ir nuorodos
Badiou A. Infinite Thought: Truth and the Return
to Philosophy. – London, New York: Continuum,
2003.
Bertens H. TheIdea of Postmodern: A History. – London,
New York: Routledge, 1996.
Borradori G. The American Philosopher. – Chicago,
London: U-ty of Chicago press, 1994.
MOKSLINË MINTIS
keliomis apibendrinanèio pobûdþio iðvadomis.
Teorinë paþinimo universalumo problemos
analizë leidþia teigti, kad
1) vaisingas filosofijos problemø, tarp
jø ir paþinimo universalumo, aiðkinimas
turëtø remtis ðiuolaikinëje filosofijoje
tolydþio vis stipriau ásitvirtinanèia
interpretacine bûties ir þmogaus
patyrimo samprata; metafizinës
filosofijos, pagrástos subjekto ir objekto
prieðstata, galimybës pateikti
teoriná paþinimo universalumo problemos
sprendimà yra ribotos;
2) vadovaujantis kultûrologiniu poþiûriu
á patirtá, pabrëþianèiu jos integruotai
besireiðkianèius genetiná ir
funkciná arba taikomàjá matmenis,
paþinimo universalumo problema
aiðkintina kaip paþinimo iðdavø taikymo,
jø taikymo srities apibrëþimo
problema;
3) nëra paþinimo iðdavø, kurios pranoktø
individo, atskirø sociokultûrinës
veiklos srièiø ar visos þmonijos sukauptos
patirties ribas; ávairiais poþiûriais
apibrëþtose ribose paþinimo
iðdavos, jei teisingos, gali bûti visuotinai
taikomos interpretuojant, aiðkinant,
suprantant kiekvienà empiriðkai
besireiðkiantá esiná, kurio interpretacija
vyksta tø iðdavø kontekste.
Cat J. Unity of science. Routledge Encyclopedia of
Philosophy. Vol. 9. Ed. by E. Craig. – London,
New York: Routledge, 1998.
Descombes V. Modern French Philosophy. – Cambridge:
Cambrindge u-ty press, 1998.
Eagleton T. After theory. – New York: Basic Books,
2003.
LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
45