Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ÞIBARTAS JACKÛNAS<br />
36<br />
nami tie tradicinës jo sampratos sandai,<br />
kurie lëmë áspûdingà ðio principo karjerà<br />
Europos teorinës kultûros istorijoje ir<br />
ið dalies nepraranda reikðmës ir ðian-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
dien. Tad dera pasvarstyti, ko iðties yra<br />
verti universalumo principui skiriami<br />
priekaiðtai, perprasti, kas juose yra tikra<br />
ir kas – abejotina, atmestina.<br />
PAGRINDINËS PAÞINTINIO ANTIUNIVERSALIZMO NUOSTATOS<br />
Atlikti ðià uþduotá nelengva dël ávairiø<br />
prieþasèiø, bet pirmiausia todël, kad<br />
teorinëje literatûroje nëra nusistovëjusios<br />
paþinimo universalumo principo sampratos.<br />
Jo prasmë daugiau ar maþiau iðryðkëja<br />
bandant bendravardiklinti ávairiø<br />
autoriø pateikiamas ðio principo aptartis.<br />
Apskritai paþinimo universalumo<br />
principas, matyti, sietinas su teorine nuostata,<br />
sankcionuojanèia paþinimo iðdavose –<br />
sàvokose, teiginiuose, teorijose – fiksuojamø<br />
prasmiø taikymà bet kokiems tais teiginiais<br />
ar teorijomis apibûdinamiems tikrovës esiniams<br />
nepriklausomai nuo konkreèiø jø empirinës<br />
raiðkos aplinkybiø.<br />
Postmodernaus màstymo ðalininkø<br />
nuomone, ne tik paþinimas, bet ir kitos<br />
veiklos sritys stokoja universalumo matmens.<br />
Mat „jokioje srityje nëra visuotinai<br />
privalomø ir visuotinæ palaimà teikianèiø<br />
veikimo tipø“ (Welsch, 2004,<br />
p. 88). Todël modernizmo teorinës kultûros,<br />
kuri susiklostë veikiant idëjinëms<br />
Ðvietimo epochos nuostatoms, pretenzijas<br />
á universalumà postmodernistai laiko<br />
ið esmës nepamatuotomis. Neketindami<br />
plaèiau nagrinëti ðiuolaikinio antiuniversalizmo<br />
santykiø su ávairiomis<br />
sociokultûrinës praktikos sritimis, detaliau<br />
aptarsime: a) antiuniversalistø poþiûrá<br />
á patá paþinimà ir jo iðdavø universalaus<br />
taikymo galimybes; b) argumentus,<br />
kurie paprastai pasitelkiami neigiant<br />
paþinimo universalumà.<br />
Paþymëtina, kad antiuniversalizmo<br />
ðalininkø þvilgsnis neaplenkia paties paþinimo<br />
kaip tam tikros socialinës praktikos<br />
srities. Jie nesutinka su tradicinës<br />
paþinimo sampratos, kuri ið esmës yra<br />
universalistinë, nuostata, kad ámanoma<br />
nustatyti tokius paþinimo esmæ perteikianèius<br />
bruoþus ar ypatybes, kurias bûtø<br />
galima be iðlygø taikyti visoms nepaprasta<br />
ávairove pasiþyminèioms þmonijos<br />
paþintinës veiklos apraiðkoms. Pavyzdþiui,<br />
P. Feyerabendas ryþtingai atmeta<br />
prielaidà, kad „egzistuoja visuotinai<br />
galiojantys ir privalomi paþinimo ir<br />
veiklos standartai“ (Feyerabend, 1987,<br />
p. 10), ir pritaria pastangoms „neigti bet<br />
kokius universalius standartus ir sustabarëjusias<br />
tradicijas“ (Feyerabend, 1986,<br />
p. 150). Jo nuomone, „nëra jokios vieningos<br />
paþinimo sampratos“ (ten pat,<br />
p. 403).<br />
Antiuniversalistinës nuostatos bûdingos<br />
ir postmodernizmo ðalininkø poþiûriui<br />
á mokslà. Daugelis jø, matyt, neprieðtarautø<br />
P. Feyerabendui, kurio ásitikinimu,<br />
„… ávykiai ir rezultatai, ið kuriø<br />
susideda mokslai, neturi bendros<br />
struktûros: nëra tokiø elementø, kurie<br />
iðryðkëja kiekviename moksliniame tyrime,<br />
bet neiðryðkëja kitur“ (Feyerabend,<br />
1987, p. 281). Pasak ðio autoriaus,<br />
sëkmingi tyrimai nepaklûsta jokiems<br />
bendriems standartams, todël „mokslo<br />
teorija yra negalima“ (ten pat, p. 283).
Change language