Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
AIVARAS STEPUKONIS<br />
èiau apibrëþæ tokie màstytojai kaip<br />
Friedrichas Nietzsche 8 , Karlas Marxas ir<br />
Friedrichas Engelsas 9 . Tiek Scheleris,<br />
tiek Mannheimas domëjosi dësniais, pagal<br />
kuriuos Vakarø istorijoje ávairiausi<br />
minties pavidalai santykiavo su pagrindinëmis<br />
visuomeninëmis sàrangomis –<br />
valstybe, baþnyèia, ûkiu. Maxo Schelerio<br />
tyrimai krypo á bendresnæ paþintinæ<br />
problematikà, jam rûpëjo ontologiniai<br />
idëjø ir realijø sàveikos ypatumai 10 . O<br />
Mannheimas atstovavo ideologinei þinojimo<br />
sociologijos ðakai, kuri gvildeno<br />
„klaidingos sàmonës“ apraiðkas, tai yra<br />
màstymo tipus, kurie formuojasi uþdaroje<br />
socialinëje erdvëje ginant ar mëginant<br />
patenkinti tam tikrus, daþniausiai<br />
politinius siekius 11 .<br />
Jungtinëse Amerikos Valstijose idëjø<br />
istorija itin susidomëta pirmaisiais XX<br />
amþiaus deðimtmeèiais. Ið pradþiø uoliausi<br />
idëjø istorijos tyrëjai buvo filosofai,<br />
vëliau ásitraukë kitø humanitariniø<br />
bei visuomenës mokslø atstovai. 1918,<br />
1925 ir 1935 m. Kolumbijos universiteto<br />
Filosofijos katedros darbuotojai parengë<br />
ir iðleido straipsniø rinktines bendru<br />
pavadinimu Studies in the History of<br />
Ideas (Idëjø istorijos tyrimai). Ðia leidybine<br />
programa uþsibrëþtas uþdavinys –<br />
„skatinti tyrimus ir lavinti istorinæ vaizduotæ<br />
... platesniame tyrimø lauke [negu<br />
filosofija], kuriame atrodo, kad idëjos<br />
turi istorijà“ 12 . Kitas guvus, jei ne guviausias,<br />
idëjø istoriografijos þidinys tiek<br />
Jungtinëse Valstijose, tiek Vakarø pasaulyje<br />
– tai 1923 m. prie Dþonso Hopkinso<br />
universiteto ásteigtas Idëjø istorijos<br />
klubas. Arthuras Onckenas Lovejoy’us<br />
(1873–1962), kurio paþiûras netrukus<br />
132 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
aptarsiu nuodugniau, buvo vienas kûrybingiausiø<br />
klubo steigëjø ir nestygstanèiø<br />
jo veiklos strategø. 1940 m. drauge<br />
su Philipu Wieneriu (vëliau redagavusiu<br />
Hajime Nakamuros Ways of Thinking<br />
of Eastern Peoples) Lovejoy’us pradëjo<br />
leisti þurnalà Journal of the History of Ideas,<br />
kuris nuo pirmøjø gyvavimo dienø<br />
ligi ðiol gausiø ir energingø Idëjø istorijos<br />
klubo nariø 13 pastangomis sëkmingai<br />
vykdo idëjø istorijos misijà sukurti<br />
kuo erdvesná tarpdalykiniø (interdisciplinary)<br />
ir visadalykiniø (pandisciplinary)<br />
tyrimø laukà.<br />
Ðalia amerikinës idëjø istoriografijos<br />
tradicijos pokario metais þvaliai reiðkësi<br />
dar dvi europinës. Vokietijoje ir gerokai<br />
uþ jos ribø Reinhartui Kosseleckui,<br />
Joachimui Ritteriui, Rolfui Reichardtui ir<br />
kitiems pavyko iðpopuliarinti vadinamàjà<br />
„sàvokø istorijà“ (Begriffsgeschichte)<br />
14 . Sumanymo uþmojai – tiesiog milþiniðki.<br />
Dauguma jø nesutelpa á penkis,<br />
kai kurie – á deðimtá tomø. Sàvokø istoriografijos<br />
tikslas – sudaryti iðsamius<br />
politiniø, visuomeniniø, taip pat filosofiniø,<br />
estetiniø, retoriniø bei teologiniø<br />
sàvokø istorinës vartosenos þodynus. Istoriðkai<br />
nagrinëjama ne pavieniø raðytojø,<br />
tekstø, mokyklø, tradicijø, argumentacijø,<br />
màstysenø, ideologijø, o atskirø<br />
sàvokø raida. Viena vertus, pasirinktø<br />
politiniø arba filosofiniø sàvokø<br />
þodynai nepaverèiami perdëm savarankiðkais,<br />
nuo faktinës þmoniø elgsenos<br />
atitrûkusiais dariniais, nuolatos atsiþvelgiama<br />
á istoriná socialiná kontekstà. Antra<br />
vertus, tokie þodynai beatodairiðkai<br />
„nesociologizuojami“, nekildinami ið<br />
„ideologijos“, „klasinës padëties“ arba
Change language