Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

TOMAS AKVINIETIS
tas (þr. a.1). Todël reikia sakyti, kad pasaulis yra padarytas ið nieko. Vadinasi,
jis turi buvimà po nebuvimo. Vadinasi, jis turi pradþià.
3. BE TO, visi, kurie veikia protu, pradeda veikti nuo tam tikros pradþios, tai akivaizdþiai
matyti amatininko veikloje. O Dievas veikia protu. Vadinasi, jis veikia
nuo tam tikros pradþios. Todël pasaulis, kuris yra jo padarinys, ne visada buvo.
4. BE TO, visiðkai akivaizdu, jog ávairûs menai atsirado skirtingu laiku ir ávairûs
regionai buvo apgyvendinti skirtingu laiku. Taèiau taip nebûtø, jeigu pasaulis
bûtø visada buvæs. Todël akivaizdu, kad pasaulis ne visada buvo.
5. BE TO, tikra tai, kad niekas negali prilygti Dievui. Bet jei pasaulis visada bûtø
buvæs, tai savo trukme jis prilygtø Dievui. Todël tikra, kad pasaulis ne visada
buvo.
6. BE TO, jeigu pasaulis visada bûtø buvæs, iki ðios dienos bûtø praëjæ begalë dienø.
Taèiau begalybë negali praeiti. Todël niekada nebûtø buvæ galima sulaukti
ðios dienos, bet akivaizdu, kad taip nëra.
7. BE TO, jeigu pasaulis amþinai buvo, tai ir gimdymas amþinai buvo. Todël þmonës
bûtø gimdæ þmones begalæ kartø. Taèiau Fizikos antrojoje knygoje 14 pasakyta,
kad tëvas yra veikianèioji sûnaus prieþastis. Todël bûtø begalinë veikianèiøjø
prieþasèiø seka, bet tokia galimybë paneigta Metafizikos antrojoje knygoje 15 .
8. BE TO, jeigu pasaulis ir gimdymas visada bûtø buvæ, tai bûtø gyvenæ begalë
þmoniø. O þmogaus siela – nemirtinga. Todël dabar bûtø aktuali þmoniø sielø
begalybë, bet tai neámanoma. Vadinasi, galima ne vien tikëti, o tikrai þinoti, kad
pasaulis turi pradþià.
BET yra PRIEÐINGAI, nes tikëjimo teiginiø neámanoma moksliðkai árodyti, todël
Laiðke þydams raðoma, kad tikëjimo teiginiai yra apie nematomus (Þyd 11,1)
dalykus. O tai, kad Dievas yra pasaulio Kûrëjas ir kad pasaulis pradëjo bûti, yra
tikëjimo teiginiai: juk (Nikëjos tikëjimo simbolyje) sakoma: Tikiu á vienà Dievà ir t.t.
Todël Grigalius pirmajame pamoksle apie Ezechielio pranaðystæ teigia, kad Mozë
pranaðavo apie praeitá sakydamas: pradþioje Dievas sukûrë dangø ir þemæ, ir kad ðiais
þodþiais atskleidþiamas pasaulio naujumas. Vadinasi, pasaulio naujumas þinomas
tik per apreiðkimà. Todël neámanoma jo moksliðkai árodyti.
ATSAKAU: tikima, kad pasaulis ne visada buvo, bet moksliðkai árodyti neámanoma,
kaip neámanoma árodyti jau svarstytos (kl. 32, a. 1) Trejybës paslapties. Taip
yra todël, kad pasaulio naujumo negalima árodyti argumentais, kurie grindþiami
pasaulio dalimi. Juk árodymo principas yra tas, kas yra [kitaip tariant, daikto kasybë
arba esmë]. O kiekviena esmë pagal jos rûðies prigimtá atsiejama nuo èia ir dabar,
todël sakoma, kad universalijos yra visur ir visada. Ir neámanoma árodyti, kad
þmogus, dangus arba akmuo visada buvo. Taip pat neámanoma árodyti ir remiantis
ta veikianèiàja prieþastimi, kuri veikia valia. Juk negalima Dievo valios tirti protu,
nebent dël tø dalykø, kuriø Dievo valia privalo bûtinai norëti, bet jau pasakyta
(kl.19, a.3), kad ji neprivalo norëti kûriniø.
168 LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS