Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

krovskis, kalbëdamas ðia tema, paþymi:
„Iðorinio artistiðkumo klausimai apskritai
yra svarbi problema“ 16 . Mokant, kaip
perteikti muzikinio teatro turinio ir
vaizdo transformacijas, ir kuriant spektaklio
vertybes, nepakanka tik ásiminti
ar iðmokti teiginius apie teatrà ir teorinius
samprotavimus. Turinio ir tiek regimo,
tiek màstomo vaizdinio susiliejimas
muzikinëje-teatrinëje kultûroje atspindi
tikrovës pajautà. Natûralus turinio
ir vaizdo, ir iðgyvento garso transformavimasis
þiûrovo sàmonëje reprezentuoja
statytojø suvoktà realybæ. Muzikos
mokslo ir muzikinës sceninës kû-
Literatûra ir nuorodos
11 B. Sruoga. Apie tiesà ir scenà. – Vilnius, Scena,
1994, p. 30.
12 J. Vienoþinskis. Valstybës teatro deðimtmetis //
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos deðimtmetis. –
Kaunas, Ðviesa, 1990, p. 380.
13 K. Stanislavskis. Aktoriaus saviruoða. – Vilnius,
Valstybinë groþinës literatûros leidykla, 1947,
p. 219.
14 H. White. Metaistorija. – Vilnius, Baltos lankos,
2003, p. 10.
15 Muzikos enciklopedija. T. 2. – Vilnius, Mokslo ir
enciklopedijø leidybos institutas, 2003, p. 282.
16 J. Baudrillard. Simuliarai ir simuliacija. – Vilnius,
Baltos lankos, 2002, p. 104.
17 K. C. Ñòàíèñëàâñêèé. Ñîáð. Ñî÷. T. 5. – Ìîñêâà,
Ìóçûêà, 1957, ñ. 461–462.
18 Ið interviu su prof. V. Daunoru. „Dainavimu
galima þmogø iðugdyti“ // Lietuvos aidas,
2005 03 02, p. 9.
19 V. Mykolaitis-Putinas. Raðtai. T. 8. – Vilnius,
Mintis, 1962, p. 12–13.
LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
KULTÛRA
rybos poþiûriu operinio spektaklio savitumai
atsiveria prieð mus kitu poþiûriu,
kitaip negu simfoniniai ir kameriniai instrumentiniai
þanrai, svarbiu muzikinës
interpretacijos veiksniu tampa emociðkai
stipri ir logiðkai patraukli sceninës dramaturgijos
ir spektaklio ákûnijimo dësniø
sistema 17 . Muzikinës-teatrinës kultûros
filosofija neaprëpia visø teatrologinës
turinio ir vaizdo transformacijos
ypatumø. Kultûros krizë yra daugiau
psichologinë negu ontologinë problema.
Kultûros krizë pirmiausia ávyksta þmogaus
dvasioje. Ko nors refleksija visada
reiðkia krizës pradþià 18 .
10 A. Maceina. Raðtai. – Vilnius, Mintis, 1990,
p. 742.
11 K. Burke. A Grammar of motives. – Los Angeles,
1969, p. 213.
12 F. Jameson. Kultûros posûkis. – Vilnius, Lietuvos
raðytojø sàjungos leidykla, 1998, p. 125.
13 Î. Á. Ñîêóðîâ. Ïîèñê ãàðìîíèèþ // Ïðîáëåìû
èäåéíîñòè è õóäîæåñòâåííîñòè òåàòðà
1970-õ ãîäîâ. – Ëåíèíãðàä, ËÃÈÒÌèÊ 1983,
c. 57.
14 F. Jameson. Kultûros posûkis, p. 158.
15 A. Adomaitytë. Muzikinio teatro artistø plastinio
rengimo problemos // Menotyra. Lietuvos
muzikos akademija, 1993, p. 47.
16 Á. À. Ïîêðîâñêèé. Oá îïåðíîé ðåæèññóðå. –
Ìîñêâà, Ñîâåòñêèé êîìïîçèòîð, 1973, c. 278.
17 Í. È. Êóçíåöîâ. Ìûñëü è ñëîâî â òâîð÷åñòâå
îïåðíîãî àêòåðà. – Ìîñêâà, Myçûêà, 2004,
c. 3.
18 A. Maceina. Raðtai. T. 9. – Vilnius, Margi raðtai,
2004, p. 8.
207