Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

AIVARAS STEPUKONIS
kas. Mëgindamas suvokti romantizmà ir
drauge pripaþindamas ðios sampratos
vidinæ nedarnà, joje slypinèiø reikðmiø
dialektinæ kakofonijà, ið pradþiø idëjø
istoriografas imasi ne aiðkinamojo, o ardomojo
darbo. Jis privalo iðnarplioti á
triukðmingà kamuolá susisukusias ávairiausias
paþiûras, kurios – kaþkodël? –
visos vadinasi tuo paèiu „romantizmo“
vardu. Ðmaikðtaudamas ir kartu dûsaudamas
Lovejoy’us raðo:
Jeigu [kuris nors mûsø dienø tyrëjas] atkreiptø
dëmesá bent á keletà pastaruoju
metu papasakotø istorijø apie romantizmo
kilmæ ir amþiø, jis suþinotø ið mesjë
Lassere ir daugybës kitø, kad romantizmo
tëvas buvo Rousseau; ið misteriø
Russello ir Santayanos – kad tëvystës
garbæ visai pamatuotai galëtø savintis
Immanuelis Kantas; ið mesjë Seilli?re’o –
kad jo seneliai buvo Fénelonas ir madam
Guyon; ið profesoriaus Babbitto – kad
ankstyviausias atpaþástamas jo prosenelis
yra Francis Baconas; ið misterio Gosse’o
– kad jis gimë kunigo Josepho Wartono
krûtinëje; ið vëlyvojo profesoriaus
Kero – kad „jo iðtakos siekia XVII amþiø“,
ar ðiek tiek anksèiau, tokiose knygose
kaip „Arkadija arba Didysis Kyras“;
ið misterio J. E. G. de Montmorency’o –
kad jis „atsirado XI amþiuje ir iðaugo ið
ypatingø siekiø, kurie bûdingi anglø–
prancûzø ar, tiksliau, anglø–normanø renesansui;
ið profesoriaus Griersono – kad
Ðv. Pauliaus „ásiverþimas á graikø religinæ
mintá ir graikiðkà prozà“ buvo esminis
„romantinio sàjûdþio“ pavyzdys,
nors „pirmasis didis romantikas“ buvæs
Platonas; o ið misterio Charleso Whibley’o
– kad Odisëja yra romantiðka „paèiu
savo audiniu ir esme“, ir kad – drauge
su savo varþovu – romantizmas „gimë
Edeno sode“ ir kad „anginas buvæs
pirmasis romantikas“. 59
140 LOGOS 42
2005 BALANDIS • BIRÞELIS
Romantizmo apibûdinimø margumas,
pavirðutinumas, savavaliðkumas
Lovejoy’aus, ðvelniai tariant, nedþiugina.
Kaip mokslininkas susiklosèiusià
keblià padëtá jis iðgyvena dramatiðkai:
Viso to pasekmë – terminø ir idëjø painiava....
Þodis „romantinis“ reiðkia tiek
daug dalykø, jog savaime jis nebereiðkia
nieko. Jis liovësi atlikæs kalbinio þenklo
paskirtá. [...] Karðtuose ginèuose dël romantizmo
nuopelnø ir bendro poveikio
menui bei gyvenimui mëginti palaikyti
kurià nors ið ðaliø bûtø maþne tas pats,
kas dalyvauti prisiekusiøjø teisme, kuriame
bus teisiamas kol kas neþinomas nusikaltëlis
uþ aibæ akivaizdþiai nesuderinamø
nusikaltimø akivaizdoje iðsimokslinusiø
teisëjø, kurie vienas kità kaltina
bendrininkavimu piktadarybëse, dël kuriø
suðauktas teismas. 60
Nors nesuklysime sakydami, jog tik
kà iðvardyti misteriai, mesjë ir madam
kiekvienas pateikë savità romantizmo
„idëjà“, taèiau pagal lavdþojiðkà terminijà
tai – ne vienetinës, o sudëtinës,
jungtinës (complex, compound) idëjos,
kurias, kaip matëme, bûtina iðskaidyti,
iðardyti á „elementaresnes“, „fundamentalesnes“,
„bendresnes“, „ávairiau
veikianèias“, „lemtingesnes“ prasmines
dalis, jeigu ið tikrøjø siekiama intelektinio
aiðkumo, arba – kandþiais paties
Lovejoy’aus þodþiais apie save ir savo
kolegas sakant – jeigu „ðnekant kamuoja
liguistas noras þinoti, apie kà ðnekama“
61 . Idëjos yra sudëtinës dviem prasmëmis:
(a) paprastai jomis nusakomas
ne vienas, o keletas skirtingø, daþnai
tarpusavyje nesutaikomø mokymø, kuriuos
skelbia skirtinguose kraðtuose
veikiantys, glaudþiø tarpusavio ryðiø