20.07.2013 Views

Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

MINDAUGAS KUBILIUS<br />

84<br />

Sampratos dëmenys:<br />

(1) „Protas valdo viskà [tÍn lÅgon ÚgemoneÆonta<br />

pÀntwn], já suvokæs bei jo<br />

ásitvëræs ástengi ið aukðto apþvelgti<br />

kitø klaidþiojimus bei jø uþsimojimus“.<br />

(2) „Tai, kam bûdinga visuomet bûti tapaèiam<br />

sau vienodu bûdu, kas yra<br />

visø kitø [dalykø] buvimo prieþastis.<br />

O tai yra Dievas“.<br />

(3) „Filosofija yra bûties paþinimas ir tiesos<br />

þinojimas, o palaima yra tokio paþinimo<br />

ir tokios iðminties dovana“.<br />

(4) „Reikia, kad kiekvienas þmogus filosofuotø<br />

ir laikytø tai didingiausiu<br />

ir kilmingiausiu darbu, o visa kita –<br />

antraeiliais ir treèiaeiliais dalykais“. 19<br />

Taigi, <strong>Logos</strong>-Dievas yra savaiminë<br />

bûtis ir esaties prieþastis, kurios paþinimas<br />

yra aukðèiausias visaapimantis þinojimas<br />

ir kilniausia, palaimà teikianti<br />

þmogaus veikla. Akivaizdu, jog Justino<br />

samprata, kas yra filosofija, kyla ið sampratos,<br />

kas yra <strong>Logos</strong>, ir kokiu bûdu <strong>Logos</strong><br />

yra paþinus.<br />

Mes esame iðmokyti, kad Kristus yra<br />

Dievo pirmgimis, ir paskelbëme, kad<br />

Kristus yra Þodis [lÅgon ånta], kuriame<br />

dalyvauja [metÁsce] visos þmoniø giminës.<br />

Taigi tie, kurie gyveno pagal Þodá<br />

[metÈ lÅgou], yra krikðèionys, nors ir<br />

buvo laikomi bedieviais, kaip tarp graikø<br />

Sokratas ir Herakleitas, ir á juos panaðûs,<br />

o tarp barbarø Abraomas ir Ananijas,<br />

ir Azarijas, ir Misaelis, ir Elijas, ir<br />

daugelis kitø. 20<br />

Kadangi kiekvienas þmogus gerai iðsitarë<br />

sulig saiku dalies, kurià turëjo pasëtame<br />

dieviðkajame Þodyje [tou spermati$ou<br />

#eÄou lÅgou], þvelgdamas á tai,<br />

kas yra Jam [Þodþiui] gimininga (...). Juk<br />

visi raðytojai galëjo blankiai matyti esi-<br />

LOGOS 42<br />

2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />

nius [tÈ ånta] per juose esanèio ásodinto<br />

Þodþio sëjimà [tou lÅgou sporaV]. Mat<br />

vienas dalykas yra sëkla [spÁrma] ir jos<br />

pamëgdþiojimas [mÄmhma] pagal dovanotà<br />

gebëjimà [$atÈ dÆnamin do#Án]; tuo tarpu<br />

visai kas kita yra dalyvavimas [metousÄa]<br />

ir atspindys [mÄmhsiV] pagal malonæ<br />

[$atÈ cÀrin], kuri yra ið Jo [Þodþio]. 21<br />

<strong>Logos</strong>, kurá Justinas atpaþásta kaip<br />

Kristø, yra viseto protingasis pradas,<br />

kuriame dalyvauja þmogaus prigimtis.<br />

Ðá dalyvavimo santyká ágalina þmogaus<br />

viduje tûnanti <strong>Logos</strong> sëkla – logos spermatikos.<br />

Taigi kuo didesnë logos spermatikos<br />

saikas þmoguje, tuo didesnis ir <strong>Logos</strong>,<br />

arba Dievo, paþinimas.<br />

Filosofai ir barbarai, gyvenæ iki Kristaus,<br />

gali bûti vadinami krikðèionimis,<br />

nes jie gyveno ðiuo dalyvavimu <strong>Logos</strong>.<br />

„Taigi kiekvienà kartà, kai ástatymø leidëjai<br />

ir filosofai gerai iðsitarë ir kalbëjo,<br />

jie tai darë atrasdami ir kontempliuodami<br />

tam tikrà <strong>Logos</strong> dalá [$atÈ lÅgou<br />

mÁroV].“ 22 Jeigu filosofija yra dalinis <strong>Logos</strong><br />

paþinimas, tai krikðèionybë yra visavertis<br />

<strong>Logos</strong> paþinimas. Filosofijà Justinas<br />

pirmiausia traktuoja kaip vienintelá<br />

teisingà paþinimo turiná ir metodà, atitinkantá<br />

prigimtiná þmogaus dalyvavimà<br />

<strong>Logos</strong>. Bûtent átikëjus Kristø, kuriame ir<br />

apsireiðkia <strong>Logos</strong> bei Já pagimdþiusio<br />

Dievo Tëvo pilnatvë 23 , ámanomas visavertis<br />

paþinimas. Ðiàja prasme krikðèionybë<br />

yra filosofija par excellence. Justino<br />

doktrinoje Krikðèionybës ir filosofijos sàvokos<br />

ið esmës yra tapaèios. Savo paties<br />

atsivertimà Justinas suvokia kaip tapsmà<br />

visaverèiu filosofu – tuo, kuris visavertiðkai<br />

paþino <strong>Logos</strong>: „Mano sieloje<br />

tuojau pat ásiþiebë ugnis, ir ðtai mane<br />

apima meilë pranaðams ir tiems vyrams,

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!