Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Kanto moralës filosofijoje Rawlsas atranda<br />
naujà metodologinæ prieigà, kuria<br />
remdamasis tikisi neprieðtaringai pagrásti<br />
siûlomus teisingumo principus.<br />
Prieigà reprezentuoja idëjos, kad moraliniai<br />
principai yra proto konstrukcijos<br />
ir kad deramai apibrëþus konstravimo<br />
procedûrà ðiø principø priimtinumas<br />
bus árodytas. Pabandykime iðsiaiðkinti,<br />
kà Kanto etikoje reiðkia konstruktyvizmas<br />
ir kokias galimybes jis siûlo.<br />
I. Kanto “kopernikiðkojo perversmo“<br />
moralës filosofijoje naujumà ir esmæ<br />
tiksliai perteikia teiginys, jog galutiniø<br />
moralumo prieþasèiø þmogus negali paþinti,<br />
jos yra noumenalios. Vadinasi, reikia<br />
atsisakyti ir metafiziniø moralæ grindþianèiø<br />
argumentø. Grynojo proto kritikoje<br />
(1781) Kantas suformuoja garsiuosius<br />
savo klausimus, á vienà ið kuriø –<br />
„Kà að privalau daryti?“ – atsakymà teikia<br />
moralës filosofija. Mums rûpimu –<br />
moralës ir teisës santykio – aspektu<br />
svarbûs veikalai yra Dorovës metafizikos<br />
pagrindai (1785), Praktinio proto kritika<br />
(1788) bei pokritinio laikotarpio teisës filosofijos<br />
traktatai. Juose iðdëstomi tikslø,<br />
pareigos, atsakomybës suvokimo, valios<br />
laisvës ir kiti esminiai teiginiai, apibûdinami<br />
ðiø fenomenø tarpusavio santykiai<br />
bei teisës filosofijoje pateikti apribojimai.<br />
Pasak Kanto, fundamentaliausiai<br />
moralës ir teisës sferø skirtumà nusako<br />
laimës sàvoka. Kasdieniame, praktiniame<br />
gyvenime asmuo siekia laimës, ieðkodamas<br />
bûdø ir priemoniø ágyvendinti<br />
savo pasirinktus tikslus. Jei laimës siekis<br />
bûtø aukðèiausias þmogaus tikslas,<br />
tai, kaip teigia Karaliauèiaus filosofas,<br />
geriausiai já ágyvendintø instinktais be-<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
sivadovaujantieji. Taèiau asmuo kaip<br />
moralës subjektas siekia tapti vertas laimës.<br />
Moralëje siekis tapti vertam laimës<br />
susiejamas su geros valios sàvoka, kuriai<br />
Kantas priskiria savaiminæ vertæ.<br />
„Valdþia, turtai, garbë, netgi sveikata<br />
bei gera savijauta ir pasitenkinimas turima<br />
padëtimi, suprantami kaip laimë,<br />
ákvepia dràsà, o daþnai ir iðpuikimà ten,<br />
kur nëra geros valios, kuri jø átakà charakteriui<br />
[Gemüt], o per já ir viso elgesio<br />
principus sureguliuotø ir tikslingai<br />
nukreiptø.“ 2 Gera valia pasiþyminèiam<br />
asmeniui tenka eiti savo moralinës paskirties<br />
suvokimo keliu, pildyti vertumo<br />
bûti laimingam priesakà, o tai vykdyti<br />
geriau padeda ne instinktai, bet protas.<br />
Kanto teigimu, moralinio vertingumo<br />
specifikà intuityviai suvokia kiekvienas<br />
þmogus. Ir nors jis nemano, kad konkretûs<br />
moralaus elgesio pavyzdþiai gali padëti<br />
suformuluoti moralës taisyklæ, jis<br />
pripaþásta teigiamà tokiø pavyzdþiø poveiká<br />
savæs tobulinimui. Pasak Kanto,<br />
net vaikas ar paauglys pajëgia intuityviai<br />
atskirti moralø, t.y. atliekamà vien<br />
ið pagarbos moralës dësniui, poelgá nuo<br />
jausmø ar polinkiø motyvuoto elgesio,<br />
kuris yra vertingas praktiðkai, instrumentiðkai,<br />
bet ne moraliai. Intuityvus<br />
polinkis skirti moralø poelgá nuo nemoralaus,<br />
moralaus poelgio poveikis asmeniui<br />
gali bûti moralës dësnio suvokimo<br />
iðeities taðkas. Todël rinkdamasis moralës<br />
tyrimo metodà Kantas siekia „...analitiniu<br />
keliu eiti nuo kasdieniðko paþinimo<br />
prie aukðèiausio principo apibrëþimo<br />
ir, tirdamas tà principà ir jo ðaltinius,<br />
sintetiniu keliu vël norëèiau eiti atgal<br />
iki kasdieniðko paþinimo, kuriame<br />
jis taikomas“ 3 . Jei veikianèiø asmenø<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
91
Change language