Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
VYTIS VALATKA<br />
32<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
KAIP UNIVERSALIJA EGZISTUOJA IN REBUS?<br />
OBJEKTYVI BÛTIS INTELEKTE<br />
Taigi Smigleckis ir Ortizas nelaiko<br />
universalijos realiu esiniu. Bendroji prigimtis<br />
negali bûti atskirta nuo intelekto<br />
veiksmø, todël ji tëra protu suvokiama<br />
bûtis (ens rationis). Koká statusà universalija<br />
ágyja intelekte? Smigleckio teigimu,<br />
prigimtis prote gali egzistuoti dvejopai:<br />
subjektyviai bei objektyviai. Subjektyviai<br />
intelekte esanti prigimtis nëra<br />
daiktinë prigimtis tikràja ðio þodþio<br />
prasme – tai tik intelekto suvokiamos<br />
prigimties atvaizdas, reprezentacija,<br />
bendroji sàvoka. Tuo tarpu intelekte objektyviai<br />
egzistuojanti prigimtis kaip tik<br />
ir yra universalija. Svarbu paþymëti,<br />
kad vilniðkiai scholastai nevartojo objektyvumo<br />
sàvokos ðiuolaikine – realumo,<br />
tikrumo, etc. – prasme. Kalbëdami apie<br />
objektyviai intelekte esanèià prigimtá, jie<br />
teturëjo galvoje jo objektà, tai yra daiktø<br />
prigimtá, kiek ji suvokiama intelektu.<br />
Ði prigimtis nelaikytina jokiu atvaizdu<br />
ar reprezentacija. Tai pati daiktinë prigimtis,<br />
kurià intelektas abstrahuoja nuo<br />
atskirybiø daugio ir ðitaip abstrahuotà<br />
paþásta kartu sukurdamas jos reprezentacijà.<br />
Tai prigimtis, kurià intelektas iðvaduoja<br />
nuo individualiø skiriamøjø<br />
poþymiø atskirybëse, paverèianèiø tà<br />
prigimtá individualia bûtimi. O indivi-<br />
dualumà praradusi prigimtis kaip tik ir<br />
egzistuoja daiktuose kaip ta pati bei<br />
jiems priskiriama kaip esmë. Vadinasi,<br />
ði prigimtis yra universalija. Tad kaip<br />
teigia Smigleckis, „universalija nëra nei<br />
uþ intelekto esantis, nei subjektyviai intelekte<br />
egzistuojantis daiktas, vadinasi,<br />
ji bus intelekte objektyviai egzistuojantis<br />
daiktas“ 34 . Ðios nuostatos laikosi ir<br />
Ortizas: universalijos turinèios objektyvià<br />
egzistencijà intelekte 35 .<br />
Bûtina pabrëþti, kad objektyviai intelekte<br />
egzistuojanti prigimtis nëra proto<br />
pramanytas dalykas (res conficta ab intellectu).<br />
Tokie dalykai – kentaurai,<br />
sfinksai, chimeros ir t. t. – neturi jokio<br />
atitikmens realybëje. Tuo tarpu intelekte<br />
objektyviai esanti universalija, anot<br />
Smigleckio, – tai „pati daiktinë prigimtis<br />
be individualiø sàlygø“ 36 . Kitaip sakant,<br />
universalija – tai atskirybëse egzistuojanti<br />
prigimtis, kurià intelektas abstrahuoja<br />
nuo individualizuojanèiø sàlygø<br />
bei paverèia ta paèia kiekvienoje atskirybëje.<br />
Analogiðkà poþiûrá pateikia ir<br />
Ortizas. Jo ásitikinimu, „…universalijos<br />
yra prigimtys, pagal natûralià daiktø<br />
tvarkà egzistuojanèios paèiose atskirybëse,<br />
taèiau abstrahuotos nuo pastarøjø intelekto<br />
veikimu“ 37 .<br />
NUTOLIMAS NUO NUOSAIKAUS REALIZMO<br />
Remdamiesi èia iðdëstytais dalykais,<br />
galime teigti, kad Smigleckis ir Ortizas<br />
nutolo nuo aristotelinio nuosaikaus realizmo.<br />
Jie nepripaþino bendrajai sàvo-<br />
kai universalijos statuso ir laikë ðià sàvokà<br />
vien universalijos atvaizdu. Tiesa,<br />
ðie teoretikai teigë, kad universalija egzistuoja<br />
daiktuose kaip pastarøjø esmë.
Change language