Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ÞIBARTAS JACKÛNAS<br />
44<br />
universaliai taikytinomis esiniams, besireiðkiantiems<br />
labai ávairiomis aplinkybëmis.<br />
Ðis priekaiðtas nëra visai be pagrindo.<br />
Ið tiesø paþinimo rezultatø galiojimo,<br />
validumo, taikymo ribø klausimas<br />
yra labai svarbus – jos turi bûti aiðkiai<br />
suvokiamos. Taèiau ribø nustatymo<br />
spragos, kuriø neiðvengiama ðiuolaikinëje<br />
mokslinio paþinimo praktikoje, neturëtø<br />
bûti laikomos dingstimi neigti<br />
patá paþinimo iðdavø taikymo, tegu ir<br />
neuniversalaus, principà. Jeigu paþinimo<br />
iðdavø taikymas apsiriboja tik esinio<br />
konkreèios raiðkos atvejá apibrëþianèiomis<br />
aplinkybëmis, kontekstu, jeigu jomis<br />
negalima pasiremti interpretuojant kitomis<br />
aplinkybëmis besireiðkianèius esinius,<br />
ðiø iðdavø paþintinë, sociokultûrinë<br />
vertë tampa minimali. Tokio vertinimo,<br />
matyt, nusipelno bet koks kognityvinio<br />
partikuliarizmo ákvëptas bandymas<br />
paþinimo rezultatø taikymo sritá<br />
apriboti konkreèiu, nesikartojanèiu tiriamo<br />
esinio raiðkos kontekstu.<br />
Paþinimo iðdavø taikymo sëkmæ<br />
daugiausia lemia du veiksniai: a) iðdavø<br />
teisingumas, patikimumas; b) tiksliai<br />
suvokta paþinimo rezultatø taikymo sritis,<br />
aiðkiai apibrëþtos jos ribos. Bendriausia<br />
prasme taikymo sritis turëtø<br />
atitikti tà sritá reiðkiniø, su kuriais sàveikaudamas<br />
asmuo ágijo tam tikrà patirtá,<br />
sakykime, reiðkiniø bendràsias, esmines<br />
savybes, ryðius ar dësningumus perteikianèiø<br />
þiniø. Kitaip tariant, patirties<br />
ágijimo sritis turi lemti patirties taikymo<br />
sritá. Tai bendra taisyklë.<br />
Taèiau jà taikyti nëra paprasta. Dalykas<br />
tas, kad paþinimas, kaip ir supratimas<br />
ar patirtis apskritai, yra aspektið-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
kas, susijæs su tam tikra suvokiamø reiðkiniø<br />
interpretacijos perspektyva. Todël<br />
ir patirtyje, paþinimo iðdavose fiksuojamos<br />
bendrosios suprantamø, tiriamø<br />
reiðkiniø savybës, dësningumai atspindi<br />
suprantamà (paþástamà) objektà aspektiðkai,<br />
o ne kaip nediferencijuotà visumà.<br />
Santykiðkai visuminá tiriamo reiðkinio<br />
vaizdà gali perteikti tik pagal atitinkamus<br />
racionalumo standartus atlikta<br />
ávairiø aspektø integracija.<br />
Supratimo aspektinis pobûdis yra<br />
veiksnys, á kurá bûtina atsiþvelgti ir nustatant<br />
paþinimo iðdavø taikymo sritá –<br />
ji taip pat turi bûti suvokiama aspektiðkai.<br />
Þinios, ágytos tiriant tam tikrai klasei<br />
priklausanèius reiðkinius, gali bûti<br />
taikomos tik ðiai klasei priklausantiems<br />
objektams. Pavyzdþiui, tiriant meno kûrinius<br />
– specifinæ artefaktø klasæ, – gautø<br />
iðvadø negalima taikyti kitai, platesnei<br />
– artefaktø apskritai – klasei. Tiriant<br />
tam tikrus procesus, ágytø þiniø negalima<br />
taikyti objektams, kurie suvokiami<br />
kaip daiktai. Dësningumø, nustatytø tiriant,<br />
tarkime, Romantizmo epochos estetinæ<br />
mintá, negalima mechaniðkai perkelti<br />
á kità laikotarpá, sakykime, Klasicizmo,<br />
estetinës minties epochà. Iðvadø,<br />
gautø tiriant keliø skirtingø ðaliø ar regionø<br />
kultûrà, negalima be iðlygø taikyti atskirai<br />
ðaliai ar regionui, ir prieðingai. Informacija,<br />
gauta suvokiant konkreèiomis<br />
aplinkybëmis empiriðkai besireiðkiantá<br />
esiná, negali bûti tiesiogiai taikoma kitomis<br />
konkreèiomis aplinkybëmis besireiðkiantiems<br />
tos paèios klasës esiniams ar<br />
tos esiniø klasës esmei apibûdinti.<br />
Paþymëtina, kad nustatant paþinimo<br />
iðdavø taikymo ribas, tiek á reiðkiniø sri-