Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
teigiamai, nes kritinëje literatûroje jie<br />
daþniausiai suplakami á vienà ir vadinami<br />
bendru dzenbudizmo terminu, tokiu<br />
bûdu niveliuojami subtilûs ðiø mokyklø<br />
skirtumai.<br />
Besigilindamas á japonø kultûros pasaulá,<br />
A. Andrijauskas nagrinëja ir tradicinæ<br />
japonø religijà – ðintoizmà: skaitytojas<br />
supaþindinamas su intriguojanèia<br />
ðintoistø mitologija, religinëmis apeigomis,<br />
sakralinës erdvës samprata. Autorius<br />
nuoðirdþiai apraðo savus áspûdþius<br />
ið kelioniø po garsiàsias Isse japonø<br />
ðintoistø ðventyklas. Dëmesá patraukia<br />
jo áþvalgos apie ðintoistiniø idealø ir<br />
architektûros formø dvasiná artimumà<br />
senovës lietuviø mitologijai ir architektûrai.<br />
Knygos dalis, skirta „Rytø iðminties<br />
ir groþio pasauliui“ atskleidþia autoriaus<br />
erudicijà ir nuoðirdø jo susiþavëjimà<br />
þavingomis Tolimøjø Rytø kultûros,<br />
meno ir màstymo tradicijomis.<br />
Vakarai: „neklasikinio“ màstymo ir kûrybos<br />
erdvës. Antrojoje knygos dalyje nagrinëjamos<br />
„Vakarø „neklasikinio“ màstymo<br />
ir kûrybos erdvës“. „Neklasikine“<br />
A. Andrijauskas vadina pohegelinæ, su<br />
Schopenhauerio, Kierkegaard’o, Nietzsche’s,<br />
Bergsono, Heideggerio, Ortegos<br />
y Gasseto vardais susijusià „gyvenimo“<br />
ir egzistencinio màstymo tradicijà ir jà<br />
prieðprieðina Vakaruose vyravusioms<br />
tradicinëms, racionalistinëms srovëms.<br />
Todël „neklasikinæ“ filosofijà autorius<br />
apibûdina kaip „pamatiniø klasikiniø<br />
màstymo nuostatø griovimà ið individualaus<br />
màstanèio subjekto pozicijø“. Norëdamas<br />
pabrëþti filosofiniø sroviø skirstymo<br />
á „klasikines“ ir „neklasikines“ sàlygiðkumà,<br />
A. Andrijauskas ðiuos terminus<br />
raðo kabutëse. Pirmajame ðios dalies<br />
RECENZIJA<br />
skyriuje parodoma, kaip, ryðkëjant racionalizmo<br />
vienpusiðkumui, XIX a. Vakaruose<br />
atsirado naujos filosofijos poreikis,<br />
nagrinëjami svarbiausi iððûkiai, kuriuos<br />
metë ðios filosofijos atstovai. Autorius<br />
parodo, kokiu bûdu tokie „neklasikiniø“<br />
filosofø bruoþai, kaip intravertiðkumas,<br />
intuityvizmas, filosofiniø problemø ontologizavimas<br />
ir estetinimas, suartina<br />
juos su Rytø tautø màstymo tradicijomis.<br />
Knygoje ávairiais aspektais analizuojami<br />
orientalistiniai Schopenhauerio, Nietzsche’s,<br />
Kierkegaard’o, Bergsono, Heideggerio<br />
filosofijos motyvai, aiðkinamasi,<br />
kokiu bûdu Indijos ir Tolimøjø Rytø<br />
filosofinës idëjos padarë jiems átakà, iðryðkinamos<br />
ávairios sàsajos tarp Vakarø<br />
ir daoizmo, èan, dzen màstymo tradicijø.<br />
Veikale iðsamiai pristatyta Schopenhauerio<br />
iracionaliosios valios metafizika,<br />
orientalizmas, pesimistinës pasaulëþiûros<br />
iðtakos, atskleidþiamas jo nihilistinës<br />
etikos savitumas, iðryðkinamas didelis<br />
ðio filosofo idëjø poveikis Vakarø modernizmo<br />
filosofijai ir menui. Pristatydamas<br />
danø màstytojà S. Kierkegaard’à,<br />
A. Andrijauskas daug dëmesio skiria jo<br />
bandymui performuluoti esminius Vakarø<br />
filosofijos klausimus ir atsisakyti sisteminës,<br />
hegeliðko tipo filosofijos. Autorius<br />
parodo, kokiu bûdu Kierkegaard’o<br />
subjektyvistinëje filosofijoje iðryðkëjo<br />
„egzistencinës krizës“ poþymiai, iðsamiai<br />
aptaria „egzistencijos“ terminà.<br />
A. Andrijauskas domisi ir pseudonimø<br />
problema, kuriai Kierkegaard’o kûryboje<br />
tenka ypatinga vieta. Juk pseudonimai<br />
Kierkegaard’o kûryboje yra neatsitiktiniai<br />
ir neatsiejami nuo autoriaus asmenybës,<br />
todël danø màstytojas pabrëþdavo,<br />
kad pseudonimais pasiraðytuose vei-<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
217
Change language