Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
MINDAUGAS KUBILIUS<br />
82<br />
tas tiek krikðèioniø bendruomenëje, tiek<br />
ir þinomas tarp to meto intelektualø.<br />
Dialoge su þydu Trifonu Justinas atpasakoja<br />
savo filosofiniø ieðkojimø ir atsivertimo<br />
istorijà, kuri atskleidþia jo paþiûrø,<br />
interpretuojamø ið brandaus teologinës<br />
þiûros taðko, formavimosi dialektikà<br />
bei per ðiuos ieðkojimus iðkristalizuotà<br />
filosofijos sampratà 9 :<br />
Filosofija ið tiesø yra didþiausias ir brangiausias<br />
turtas, ji vienintelë mus ir atveda<br />
pas Dievà, ir [jam] atiduoda. Ir ið tiesø<br />
ðventi yra paskyrusieji savo màstymà<br />
filosofijai. <strong>Bet</strong> kas gi ta filosofija ir kokiu<br />
tikslu ji atsiøsta þmonëms, daugeliui lieka<br />
neþinoma. Mat kadangi ðis paþinimas<br />
yra vienas (miaV åushV taÆthV ÑpistÂmhV),<br />
neturëtø bûti nei platonikø, nei<br />
stoikø, nei peripatetikø, nei teoretikø, nei<br />
pitagorikø. O kodël ji tapo daugiagalvë<br />
– noriu paaiðkinti. 10<br />
Justinas sieja filosofinio þinojimo unikalumà<br />
su jo iðskirtine kilme ir tikslu;<br />
tuo paèiu jis suprieðina savo filosofijos<br />
sampratà su tariamai filosofuojanèiø, bet<br />
ið tiesø nuo tikrojo paþinimo nutolusiø<br />
ávairiø mokyklø adeptø sampratomis.<br />
Èia Justinas iðskleidþia keturias kategorijas,<br />
kuriomis remdamasis jis toliau<br />
tekste iðsamiai klausia ir analizuoja, kas<br />
yra filosofija: jos (1) tikslingumas, (2) kilmë,<br />
(3) prigimtis ir (4) nutolimas nuo<br />
prigimties. Justino filosofijos samprata,<br />
o kartu ir prieðprieða jam svetimoms<br />
doktrinoms susiformuoja tiesiogiai susipaþinus<br />
su minëtomis filosofinëmis mokyklomis.<br />
(...) ið pradþiø trokðdamas susidëti su<br />
vienu ið tokiø [sekëju] atsidaviau kaþkokiam<br />
stoikui; bet kai, praleidæs su juo pakankamai<br />
daug laiko, nesuþinojau apie<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
Dievà nieko daugiau (mat jis nei pats<br />
apie tai iðmanë, nei teigë ðitoká mokslà<br />
esant bûtinà), su juo iðsiskyriau ir nuëjau<br />
pas kità, vadinamà peripatetiku, laikytu<br />
labai áþvalgiu. 11<br />
Ið tiesø neþinome, ar surasti Dievà<br />
buvo sàmoninga Justino ieðkojimø pradþios<br />
intencija, ar tai yra jau teologinë refleksija,<br />
panaði á Augustino Iðpaþinimø<br />
savianalizæ brandaus þinojimo ðviesoje.<br />
Stoikas nepatenkino dideliø Justino lûkesèiø,<br />
nes pastarasis nesurado to, kas<br />
„filosofijai savybinga ir iðskirtinai ypatu“<br />
12 , bûtent Dievo. „Dël tos paèios prieþasties“<br />
13 Justinas paliko ir aristotelininkà.<br />
O pitagorietis pats nepanoro mokyti<br />
Justino màstomø dalykø („to»V nohto»V”),<br />
bûtent savaiminio groþio ir savaiminio<br />
gërio áþvalgos, nes ðis neiðmanë<br />
nuo jusliniø dalykø atitraukianèios muzikos,<br />
geometrijos ir astronomijos 14 .<br />
Pagaliau susidûrimas su Platono filosofija<br />
buvo reikðmingas lûþis Justino<br />
ieðkojimø kelyje: „Ir mane smarkiai uþvaldë<br />
màstymas [nÅhsiV] apie bekûnius<br />
[esinius] dalykus, o idëjø teorija [Ú<br />
#ewrÄa twn Ôdewn] suteikë mano mintijimui<br />
sparnus, tad praslinkus nedaug<br />
laiko pamaniau esàs virtæs iðminèiumi ir<br />
ið kvailumo vyliausi tuoj pat iðvysti Dievà:<br />
mat kaip tik toks yra Platono filosofijos<br />
tikslas“ 15 .<br />
Justinas aptaria Platono filosofijos<br />
paþinimà kaip jam kokybiðkai naujà noetinæ<br />
patirtá, kurià tuo metu jis vertino<br />
kaip pasiektà iðmintá. Ði patirtis karûnavo<br />
filosofinius Justino ieðkojimus ir parengë<br />
jo atsivertimà á krikðèionybæ. Ðá<br />
atsivërimà Justinas aiðkina ne kaip savo<br />
paties sàmoningø ieðkojimø rezulta-
Change language