Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
„valdanèiøjø sluoksniø këslø“. Tiriama,<br />
kaip tam tikra sàvoka, tam tikra kalbinë<br />
forma kito priklausomai nuo istorinio<br />
laikotarpio, politiniø paþiûrø, visuomeninio<br />
sluoksnio, asmens savybiø. Sàvokø<br />
istoriografija savo tyrimais aprëpia<br />
laikotarpá nuo XVI iki XX amþiaus. Kol<br />
kas sudarinëjami nacionaliniai þodynai:<br />
apraðomos ir sisteminamos vokieèiø,<br />
prancûzø, taip pat vengrø, olandø, danø,<br />
suomiø, ðvedø, dabartinës Kinijos<br />
politiniø bei kitokiø sàvokø vartosenos.<br />
Paraðius tautines sàvokø istorijas, specializuotø<br />
þodynø istoriografijas bus galima<br />
gvildenti lyginamuoju poþiûriu.<br />
Angliðkuose kraðtuose sàvokø istoriografija<br />
kelià skinasi vangiau 15 . O ðtai<br />
Prancûzijoje galima ieðkoti netgi sàvokø<br />
istoriografijos pirmtakø, jø pavyzdþiai<br />
tokiose asmenybës kaip mesjë Dupuis ir<br />
Contonet, kurie dar pirmojoje XIX amþiaus<br />
pusëje „devynerius kanèiø metus“<br />
16 ið devyniø galybiø autoritetingø<br />
raðytiniø ðaltiniø rinko romantizmo apibrëþimus,<br />
nesëkmingai stengdamiesi iðsiaiðkinti,<br />
kas ið tikrøjø per daiktas yra<br />
tas romantizmas 17 .<br />
Prancûzijoje jau porà ðimtmeèiø gyvavusià<br />
idëjø istoriografijos tradicijà, –<br />
pradedant eklektikø Cousino bei Lerminier<br />
darbais ir baigiant analø mokyklos<br />
atstovø Blocho bei Febvre’o màstysenø<br />
istorijomis, – pratæsë Michelis Foucault<br />
(1926–1984) ir Jeanas Starobinskis (g.<br />
1920). Foucault pagal iðsilavinimà buvo<br />
filosofas ir psichologas. Taèiau dauguma<br />
jo veikalø, netgi pats filosofiðkiausias<br />
Les Mots et les choses: un archéologie<br />
des sciences humaines (Þodþiai ir daiktai:humanitariniø<br />
mokslø archeologija,<br />
MOKSLINË MINTIS<br />
1966), kuriame nagrinëjama, kokia buvo<br />
XVI–XVIII amþiais mokslinë kalbësena,<br />
kaip ji kito, savo þanru giminingi<br />
kuopiniø màstysenø istoriografijai. Visame<br />
pasaulyje gerai þinomose knygose<br />
Folie et déraison (Beprotybë ir neprotingumas,<br />
1961), Naissance de la clinique: une<br />
archéologie du regard médical (Klinikos gimimas:<br />
medicininio poþiûrio archeologija,<br />
1963), Surveillir et punir: naissance de la<br />
prison (Priþiûrëti ir bausti. Kalëjimo gimimas,<br />
1975) 18 , trijø tomø Histoire de la sexualité<br />
(Seksualumo istorija, 1976–1984) 19<br />
Foucault dëmesá sutelkia ne á paèias<br />
ástaigas – kalëjimà, beprotnamá ar klinikà,<br />
o á vieðàsias diskusijas, kilusias istoriðkai<br />
randantis tokioms ástaigoms. Savo<br />
raðtuose Foucault linkæs gvildenti<br />
idëjas, taèiau ne kiek jos atspindëjusios<br />
tam tikru laikotarpiu vyravusius intelektinius<br />
ásitikinimus, o kiek virtusios retorinëmis<br />
priemonëmis tam tikrai visuomeninei<br />
tapatybei tuo laikotarpiu sukurti<br />
ir áteisinti. Foucault daugiau knietëjo<br />
ne idëjø turinys, o ávairiausios kalbinës<br />
raiðkos priemonës (retorinës bei stilistinës<br />
technikos), kuriomis Europos kraðtuose<br />
bûdavo palaikoma vieðoji tvarka.<br />
Jeanas Starobinskis baigë literatûros<br />
ir psichiatrijos mokslus ir iki iðëjimo á<br />
pensijà 1985 m. Þenevos universitete<br />
dëstë prancûzø literatûrà bei medicinos<br />
istorijà. Savo itin gausiuose raðtuose 20<br />
derino literatûros kritikos, psichologijos,<br />
kultûrologijos, istoriografijos metodus,<br />
në vieno ið jø pernelyg nesureikðmindamas,<br />
veikiau siekdamas apdairios pusiausvyros.<br />
Pastaràjá trisdeðimtá metø<br />
Starobinskis garsëjo kaip puikus Jeano-<br />
Jacques’o Rousseau interpretuotojas, bet<br />
LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
133
Change language