Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
Bet kvailas žmogus įgis supratimą, Kai laukinė a - Logos
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ODETA ÞUKAUSKIENË<br />
Nepasitikëdamas populiariomis ideologijomis,<br />
didþiomis filosofinëmis ir politinëmis<br />
sàvokomis, visokiais „izmais“,<br />
garsiomis frazëmis, J. Baltruðaitis taip<br />
apibûdino savo mokslinæ veiklà: „Að turiu<br />
vienintelá darbo metodà – ieðkoti ðaltiniø,<br />
autentiðkø tekstø, neþiûrëti á apibendrinimus,<br />
straipsnius, kuriuose jau<br />
suponuoti kokie nors atsakymai á rûpimà<br />
klausimà. Tik einant prie ðaltiniø atsiveria<br />
tikras dalykø matymas. Pasukus<br />
pramintu keliu, atsiskleidþia visai kitas<br />
peizaþas... Todël, kai að surandu gijà, að<br />
seku ja ir, jei iðeities taðkas teisingas, viskas<br />
sueina, pasitvirtina, pasipildo, iðsipleèia.<br />
Mane veda likimas, o að einu tarsi<br />
uþriðtomis akimis ir pasiekiu tikslà“ 1 .<br />
Ðios metaforiðkos mintys atsispindi ir<br />
jo knygose. Atrodytø, Ariadnës siûlas<br />
jam padeda surasti kelià sudëtinguose<br />
formø labirintuose: pirmiausia atskleisti<br />
seniausiø formaliø struktûrø – pynimo<br />
raðtø ir archajiðkø ornamentø – paslaptis,<br />
vëliau – viduramþiø fantastiniø<br />
vaizdiniø pasaulá, kuriame vyko nepaliaujamos<br />
formø metamorfozës, siejanèios<br />
skirtingas civilizacines erdves. Já domino<br />
istoriniai formø sûkuriai, judëjimai,<br />
kurie sieja ávairiø civilizacijø formas,<br />
sugràþina archajiðkas struktûras,<br />
átraukia kitø kultûrø egzotiðkus ávaizdþius,<br />
virsmo metu tampanèius lemiama<br />
Vakarø kultûros proverþio jëga.<br />
Galima áþvelgti glaudþiø analogijø<br />
tarp Baltruðaièio iracionalios formø ir<br />
formaliø mitø raidos sampratos, spontaniðko<br />
meno formø raidà nulemianèio<br />
prado idëjos ir jo pasaulëþiûrà formavusio<br />
namø mokytojo Boriso Pasternako<br />
minèiø, iðdëstytø knygoje Daktaras Þiva-<br />
210 LOGOS 42<br />
2005 BALANDIS • BIRÞELIS<br />
go: „Kûrinys já uþvaldo ir jis pajunta,<br />
kaip prisiartina tai, kà vadiname ákvëpimu.<br />
Tokiomis akimirkomis jëgø santykis,<br />
kurá kontroliuoja menininkas, kaip<br />
sakoma, pakrinka. Daugiau átakos daro<br />
ne menininkas ar jo vidinë bûsena, kurià<br />
jis siekia iðreikðti, o kalba ir jos vidiniai<br />
instrumentai. Kalba, groþio ir<br />
prasmës buveinë, pati ima màstyti ir<br />
prabyla á þmogø savo tobula muzika,<br />
kurià sudaro ne erdvëje iðsiliejantys garsai,<br />
o vidinë tëkmë ir ákvëpimas. <strong>Kai</strong>p<br />
srauni upës srovë nugludina akmenis ir<br />
kreipia tekëjimo vagà, taip þodþiø srautas,<br />
vidiniø dësniø veikiamas, sukuria<br />
savità rimà ir ritmà, dar ámantresnes ir<br />
lig ðiol neþinomas, neávardytas formas<br />
ir formacijas. Tokiomis akimirkomis Jurijus<br />
juto, kad svarbiausià kûrinio dalá<br />
ágyvendina ne jis, o kaþkas, kas yra virð<br />
jo ir já valdo: jau sukurta ir susikursianti<br />
pasaulio mintis ir poezija“.<br />
Baltruðaièio menotyros koncepcijoje<br />
taip pat iðryðkëjo dëmesys imanentiniams<br />
meno formø, struktûrø, atvaizdø<br />
raidos procesams, siekis chronologiðkà,<br />
racionalià meno istorijà keisti anachroniðka<br />
disciplina parodant, kad meno<br />
formos skleidþiasi savimonës laike ir<br />
erdvëje, kurioje veikia vidinës pulsacijos<br />
ir vaizdinë atmintis. Jis atskleidë,<br />
kad istorija nepajëgi atsakyti á klausimà,<br />
kokioms máslingoms jëgoms veikiant<br />
praeities meno formos atgyja ir formuoja<br />
naujà meno ciklà. Kitaip sakant, epochos<br />
ar kultûros kontekstas negali visiðkai<br />
atskleisti meninëse struktûrose vykstanèiø<br />
metamorfoziø.<br />
Kita vertus, ypatingas J. Baltruðaièio<br />
dëmesys milþiniðkose Eurazijos erdvëse,